Neapibrėžtieji įsipareigojimai yra finansinių įsipareigojimų, kuriuos įmonė turi sumokėti, pavyzdžiai, net jei tikimybės lygis gali skirtis nuo minimalaus iki santykinio užtikrinimo, kad įsipareigojimas bus įvykdytas. Apskaičiuojant tikslią tikimybę, susijusią su bet kuriuo neapibrėžtu įsipareigojimu, bus atsižvelgta į daugybę veiksnių, įskaitant įvykius, kurie, kaip tikimasi, įvyks artimiausioje ateityje.
Klasikinis neapibrėžtųjų įsipareigojimų pavyzdys yra neįvykdytas ieškinys, kuris buvo tinkamai pateiktas korporacijai. Kol ieškinys neišspręstas, prie ieškinio galima priskirti solidžios atsakomybės dydžio. Tačiau galima numatyti, koks bus ieškinio rezultatas, o prievolės dydis galiausiai bus įpareigotas korporacijai sumokėti. Žvelgiant iš šios perspektyvos, galima nustatyti neapibrėžtąjį įsipareigojimą esant blogiausiam scenarijui, o vėliau pagal šį skaičių įvertinti įmonės gebėjimą sumokėti skolą ir laiku ja disponuoti.
Tačiau neapibrėžtosios atsakomybės apskaičiavimo formulė nebūtinai turi būti susijusi su galutinių ieškinio padarinių numatymu. Tas pats metodas gali būti taikomas ir įvedant naują įmonės padalinį ar net naują produktą. Tokio tipo paraiškose įmonė įvertintų finansinį įsipareigojimą, kuris atsirastų gaminant ir išleidžiant naują produktą įvairiais gamybos tempais. Neapibrėžtasis įsipareigojimas gali būti suma, kurią pardavėjai turi mokėti už žaliavas, reikalingas produktui pagaminti, palyginti su dabartinėmis įmonės galimybėmis sumokėti už šias papildomas žaliavas.
Pagrindinė neapibrėžtųjų įsipareigojimų apskaičiavimo funkcija yra realiai tikėtis, kad korporacija sugebės visiškai įvykdyti įsipareigojimą. Tais atvejais, kai neapibrėžtoji atsakomybė atrodo minimali, pardavėjai gali nuspręsti atsisakyti užsakymų dėl papildomos medžiagos arba teismai gali nurodyti areštuoti ir likviduoti korporacijos turtą, kad būtų padengta bet kokia ieškinyje priteista suma.