Neatšaukiamas įgaliojimas yra teisinis dokumentas, suteikiantis vienai šaliai, vadinamai agentu arba faktiniu advokatu, teisę priimti sprendimus už kūrėją arba atstovaujamąjį. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam suteiktas įgaliojimas, gali priimti finansinius sprendimus už atstovaujamąjį ir netgi nuspręsti, kur jis turėtų gyventi ir kas juo rūpintis. Tačiau tokio tipo įgaliojimas yra neatšaukiamas, o tai reiškia, kad atstovaujamasis negali jo atšaukti ar pakeisti, jei vėliau apsigalvos. Kadangi asmuo gali turėti priežasčių persigalvoti, neatšaukiami įgaliojimai yra mažiau paplitę nei tie, kuriuos galima atšaukti.
Turėdamas daugumą įgaliojimų, vadovas pasirašo savo kontrolę, kol yra sveiko proto. Jis pasirenka leisti kitam asmeniui priimti sprendimus už jį, tačiau pasilieka teisę atsiimti savo reikalų kontrolę arba naujame įgaliojime pavadinti kitą asmenį savo agentu. Jis gali tai padaryti, pavyzdžiui, jei jo pasirinktas agentas priėmė netinkamus sprendimus arba jei agento pagalba nebereikalinga. Tačiau jis neturėtų šios automatinės teisės su neatšaukiamu įgaliojimu.
Kartais nesitikima, kad neatšaukiamas įgaliojimas galioja neribotą laiką ir apima sąlygą, pagal kurią sutartis baigiasi konkrečią dieną. Tai reiškia, kad jei asmuo nori sudaryti neatšaukiamą įgaliojimą, suteikiantį kitai šaliai finansinę jo reikalų kontrolę, jis gali pridėti sąlygą, kuri nutraukia sutartį po nustatyto laiko. Kartais tokios sąlygos baigia įgaliojimo galiojimą, kai įvykdoma tam tikra sąlyga, o ne tam tikra data. Bet kuriuo atveju šios sąlygos dažnai vadinamos „saulėlydžio nuostatomis“.
Kadangi daugelis žmonių mieliau pasilieka teisę prireikus nutraukti įgaliojimą, daugelis žmonių pasilieka neatšaukiamus įgaliojimus tvarkyti konkrečius finansinius reikalus. Pavyzdžiui, asmuo gali norėti suteikti brokeriui ar agentui teisę kontroliuoti savo turtą mainais už išskirtinę paslaugą. Šie įgaliojimai gali būti suteikti kaip bendros sutarties dalis ir atstovaujamasis negali jų nutraukti, nebent atstovas su tuo sutinka. Asmuo taip pat gali sudaryti neatšaukiamą įgaliojimą, kuris galioja tol, kol atstovas parduoda ar perleidžia šalies turtą. Tuo metu galiojanti nuostata gali leisti nutraukti susitarimą.