Nebalansiniai sandoriai yra finansavimas, kuris nėra įtrauktas į įmonės balansą, nes taikomi apskaitos principai leidžia kitaip traktuoti finansines ataskaitas. Tokių nebalansinių sandorių pavyzdžiai yra turto įsigijimas pagal veiklos nuomą arba specialios paskirties transporto priemonių, tokių kaip bendrijos ar patikos fondai, naudojimas. Nebalansinių sandorių naudojimas gali būti vertinamas kaip naudingas įmonei, nes atsirandantys įsipareigojimai nėra parodomi įmonės balanse, todėl jos finansinė padėtis gali pasirodyti geresnėje šviesoje investuotojams ar skolintojams.
Naudodama nebalansinį finansavimą, įmonei gali būti lengviau gauti finansavimą iš nuosavo kapitalo ar paskolų. Investuotojai, studijuodami įmonės finansines ataskaitas, daug dėmesio skiria įmonės likvidumui, kurio vienas iš matmenų yra skolos ir nuosavybės santykis. Įmonė, turinti didelę skolą, palyginti su jos akciniu kapitalu, gali būti vertinama kaip gana rizikinga investicija. Be to, dėl didelės skolos įmonei gali būti sunkiau gauti tolesnių paskolų. Jei dalį skolos bus galima neįtraukti į balansą, įmonės finansinė padėtis gali pasirodyti geresnėje šviesoje, o tai pagerins įmonės skolinimosi galimybes.
Įmonė, kuriai reikia įsigyti turtą, gali nuspręsti jį išnuomoti arba pirkti. Kai nuoma apskaitos tikslais priskiriama veiklos nuomai, turto balanse rodyti nereikia. Į balansą neįtraukiami įsipareigojimai dėl būsimų mokėjimų pagal veiklos nuomą. Jei nuoma priskiriama finansinei nuomai, turtas parodomas balanse ir įtraukiamas atitinkamas įsipareigojimas už būsimų nuomos mokėjimų kapitalo elementą. Įmonė gali siekti išperkamosios nuomos sutarties, kuri nepatenka į finansinės nuomos apskaitos apibrėžimą, ir užtikrinti, kad nei turtas, nei įsipareigojimai už būsimus mokėjimus pagal nuomą neturėtų būti įtraukti į balansą.
Nebalansiniai sandoriai gali būti vykdomi ir per specialios paskirties transporto priemonę, kurią realiai valdo įmonė, tačiau įmonės vykdomų sandorių įmonės finansinėje atskaitomybėje atskleisti nereikia. Įmonė gali naudoti tokį subjektą kaip bendra įmonė, partnerystė ar patikos fondas, kad galėtų vykdyti nebalansinę prekybą, prisiimdama skolą, kurios gali nebūti įtraukta į įmonės balansą. Kai kurios įmonės naudojo tokio tipo subjektus, kad nuslėptų tikrąjį susidariusių skolų lygį, o tai sukėlė didelių apskaitos skandalų ir įmonių žlugimo. Nuo to laiko buvo sugriežtinti visuotinai pripažinti apskaitos principai, siekiant apriboti nebalansines operacijas ir užkirsti kelią panašiems skandalams. Tačiau tikėtina, kad ir toliau bus kuriamos naujos skolų nuslėpimo schemos ir reikės imtis tolesnių kovos su tokiomis schemomis priemonių.