Nebeveikianti įmonė yra įmonė, kuri nebevykdo veiklos ar veiklos. Vietos arba valstijos valdžia paprastai taiko nebeegzistuojančios įmonės statusą ir yra teisiškai įpareigojantis pavadinimas. Neveikianti įmonė šį statusą gali įgyti įvairiais būdais. Vienas iš pagrindinių būdų, kaip tai įvyksta, yra nepateikti teisinių dokumentų ir dokumentų, kuriuos įmonė privalo pateikti savo valstybei. Pavyzdžiui, jei įmonė yra korporacija, valstybės sekretorius reikalauja, kad įmonė pateiktų metinę ataskaitą. Kai įmonė nepateikia metinės ataskaitos ir nesumoka valstybės reikalaujamo mokesčio už pateikimą, įmonė pereina į neveiklią būseną. Ilgainiui pagal valstybės nustatytą terminą neaktyvus statusas virsta nebeveikiančia įmone, tai yra įmonė, kuri nebegali veikti valstybėje.
Įmonę gali uždaryti ir jos savininkai. Savininkai gali nuspręsti, kad įmonė nebegauna priimtino pelno. Nors tai vyksta pasirinkimu, o ne prievarta, savininkams nusprendus uždaryti verslo duris, tai taip pat yra nebeegzistuojantis verslas – nebeveikiantis verslas.
Kai įmonė pateikia bankroto bylą, tai yra dar vienas būdas, kuris paprastai veda į nebeveikiančią įmonę. Jei įmonei iškelta bankroto byla, bet vėliau ji toliau vykdo verslą ir parduoda savo produktus bei paslaugas, tada įmonė nėra išnykusi. Būtent tada, kai įmonė pateikia pareiškimą dėl bankroto ir visam laikui uždaro duris, ji apibrėžiama kaip nebeveikianti įmonė.
Kitas būdas, kuriuo įmonė gali būti vadinama nebeveikiančia, yra tai, kad vyriausybinė agentūra uždaro įmonę. Pavyzdžiui, jei finansinių paslaugų verslas pažeidžia vieną iš Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) įstatymų, vyriausybė gali įsikišti ir priversti įmonę uždaryti duris. Paprastai tai įvyksta po pakartotinių nusižengimų, kai įmonė buvo įspėta apie savo netinkamus veiksmus, nubausta bauda ir suteikiama galimybė ištaisyti savo klaidas.
Jei įmonė ir toliau veikia nelegaliai, ji gali tapti nebeegzistuojančia, kai ateina vietinė apskrities, valstijos ar federalinė valdžia ir uždaro verslą. Galiausiai įmonė gali nustoti veikti trečiosios šalies pasirinkimu arba priverstinai.