Nefrolitotomija yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinami inkstų akmenys. Labiausiai paplitęs metodas yra perkutaninė nefrolitotomija, kai nugaroje padaromas nedidelis pjūvis, o instrumentai per vamzdelį įvedami į inkstą akmenims pašalinti. Atviros operacijos, kurių metu atliekamas didesnis pjūvis, siekiant tiesiogiai patekti į inkstą, nėra atliekamos labai dažnai, tačiau gali prireikti, kai akmuo yra ypač didelis arba jo negalima pašalinti jokiu kitu būdu. Chirurgija paprastai rekomenduojama tik tada, kai pacientas negali natūraliai pašalinti inkstų akmenų per šlapimą ir kai kiti akmenų suskaidymo būdai (pvz., litotripsija) nėra sėkmingi.
Kas yra inkstų akmenys?
Inkstų akmenys susidaro, kai šlapimas yra per daug prisotintas tam tikrų mineralų, įskaitant kalcį ir šlapimo rūgštį. Jie gali pasireikšti pacientams, kurių šlapimo kiekis yra mažas, išsiskiria daug druskos arba rūgštus šlapimas. Inkstų akmenys yra įvairaus dydžio – nuo mikroskopinių kristalų iki golfo kamuoliuko dydžio, o kartais jie gali išeiti iš organizmo su šlapimo srove. Jei jie yra dideli, jų išėjimas iš inkstų, per šlaplę ir išėjimas iš kūno gali būti labai skausmingas.
Kada tinkama operacija?
Chirurgas paprastai atlieka nefrolitotomiją tik tada, kai akmuo ar akmenys yra labai dideli – didesni nei 1 colio (2 cm) skersmens – arba netaisyklingos formos. Prieš rekomenduodami invazinį gydymą, sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai išbando kitus, konservatyvesnius metodus, pavyzdžiui, laukia, kol akmuo natūraliai praeis, arba vartoja vaistus, padedančius šlapimo sistemai atsipalaiduoti, kad akmuo galėtų judėti. Tačiau gali tekti pašalinti akmenis, kurie sukelia stiprų skausmą, infekciją arba blokuoja šlapimo nutekėjimą. Operacijos sėkmės procentas yra 95%.
Chirurginė procedūra
Pacientams, kuriems atliekama perkutaninė nefrolitotomija, prieš pradedant procedūrą taikoma bendroji, regioninė ar spinalinė anestezija. Pirmiausia reikia nustatyti inkstų akmenų vietą, o tada pacientui apatinėje nugaros dalyje padaromas nedidelis pjūvis. Per pjūvį į inkstą įvedama adata, o per adatą – kreipiamasis laidas. Tada per kreipiamąjį laidą praleidžiamas vamzdis, o akmuo pašalinamas per vamzdelį. Jei chirurgas prieš pašalindamas akmenį susmulkina smūgio bangomis arba lazeriu, procedūra vadinama nefrolitotripsija.
Atvira nefrolitotomija paprastai atliekama taikant bendrą anesteziją. Didesnis pjūvis padaromas paciento nugaroje arba šone, kad būtų galima pamatyti pažeistą inkstą. Tada organas perpjaunamas, kad būtų galima pašalinti visus akmenis. Kadangi atliekant tokio tipo operaciją reikia didesnių pjūvių, yra didesnė kraujavimo ar infekcijos rizika nei atliekant perkutaninę nefrolitotomiją, o paciento atsigavimas gali užtrukti ilgiau. Atvira procedūra yra reta ir dažniausiai atliekama tik tada, kai akmuo yra itin didelis arba kai sunku jį pasiekti inkste perkutaniniu būdu.
Po operacijos
Pacientas, kuriam atliekama bet kuri operacija, dažnai gali tikėtis likti ligoninėje dvi ar tris dienas po procedūros. Jis arba ji greičiausiai turės ir šlapimo kateterį, ir nefrostomijos vamzdelį, vedantį tiesiai iš inksto, kad nutekėtų šlapimas kelias dienas po operacijos. Pacientai bus skatinami gerti daug vandens gijimo proceso metu; normalu, kad šlapime yra šiek tiek kraujo. Daugelis žmonių gali grįžti į darbą po kelių savaičių.
Po operacijos pacientai turėtų tikėtis skausmo ir nuovargio, tačiau turėtų pradėti stovėti ir vaikščioti, kai tik medicinos personalas pasakys, kad tai daryti saugu. Tai gali padėti išvengti kraujo krešulių susidarymo. Taip pat gali būti rekomenduojami kvėpavimo pratimai, padedantys išvengti plaučių infekcijų. Pirmą dieną po operacijos pacientas gali valgyti tik ledo gabalėlius ir nedidelį kiekį vandens, tačiau dažniausiai per dieną ar dvi pradeda grįžti prie įprastos mitybos.
Rizika
Nefrolitotomijos rizika apima kraujavimą, kuris gali atsirasti, jei operacijos metu pažeidžiamos organo kraujagyslės. Inkstas gali būti įrėžtas skalpeliu, tačiau ši komplikacija nėra rimta ir dažniausiai pasitaiso savaime. Reta, bet rimtesnė komplikacija yra organų, esančių šalia inkstų, sužalojimas; kai kuriais atvejais buvo pažeista blužnis, kepenys ar tulžies pūslė. Bet kokia operacija kelia infekcijos riziką.
Kai kuriais atvejais perkutaninė nefrolitotomija gali būti paversta atvira, jei chirurgas procedūros metu susiduria su problemomis. Atvira operacija turi didesnę infekcijos riziką ir ilgesnį atsigavimo laiką.
Kitos gydymas
Prieš operaciją sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti ekstrakorporinę smūginės bangos litotripsiją (ESWL). Atliekant šį gydymą, naudojamos stiprios garso bangos akmenims suskaidyti, leidžiant jiems prasiskverbti per šlapimą arba lengviau juos pašalinti chirurginiu būdu. Nors ESWL yra mažiau invazinis, jis gali būti skausmingas ir palikti mėlynių ant nugaros ar skrandžio.
Uretoskopija taip pat gali būti inkstų akmenų gydymo galimybė. Šios procedūros metu į inkstą per šlapimtakį įkišamas vamzdelis, leidžiantis šlapimui išeiti iš kūno ir per jį į organą nukreipti instrumentus. Kai naudojamas su ESWL, elektrohidrauline arba lazerine litotripsija, akmuo pirmiausia gali būti suskaidytas į gabalus ir tada pašalintas per vamzdelį.