Nefrozinis sindromas yra lėtinės inkstų ligos forma, kuriai būdingas skysčių susilaikymas ir patinimas (edema), didelis cholesterolio kiekis serume, didelis albumino kiekis serume (hipoalbuminemija) ir per didelis baltymų kiekis šlapime (proteinurija). Pastarasis yra reikšmingiausias nefrozinio sindromo požymis. Šis simptomas taip pat yra vienas iš didžiausių neigiamų padarinių sveikatai, nes per vieną 25 valandų laikotarpį pacientų baltymų kiekis gali išeikvoti 24 kartus greičiau nei įprastai. Be to, šis sutrikimas dažnai sukelia beveik galutinę inkstų ligą ir inkstų nepakankamumą.
Yra keletas pagrindinių priežasčių, galinčių sukelti nefrozinio sindromo vystymąsi, pavyzdžiui, židininė segmentinė glomerulosklerozė (FSGS), genetinis sutrikimas, pažeidžiantis inkstų glomerulus ir pabloginantis inkstų gebėjimą filtruoti priemaišas. Minimalių pokyčių liga, kurią kartais sukelia tam tikri vaistai ar alergija maistui, yra pagrindinė mažų vaikų nefrozinio sindromo priežastis. Deja, ypač sunku nustatyti pastarąjį faktą, kad inkstų audinys dažnai atrodo normalus. Kitos antrinės šios ligos priežastys yra diabetas, vėžys ir ŽIV infekcija. Sergamumo dažnis vyrams yra didesnis nei moterų.
Taip pat yra keletas antrinių komplikacijų, susijusių su nefroziniu sindromu. Viena vertus, medžiagų apykaitos atliekų ir baltymų kaupimasis kraujyje gali sukelti uremiją – būklę, kuri skatina toksiškumą, kraujo krešulių susidarymą ir kraujospūdžio padidėjimą. Dėl iš esmės nežinomų priežasčių nefrozinio sindromo pacientai taip pat yra jautresni infekcijoms. Be to, liga ilgainiui gali sukelti visišką inkstų nepakankamumą, dėl kurio gali prireikti dializės arba organų persodinimo.
Kalbant apie diagnozę, padidėjusį baltymų kiekį šlapime galima patvirtinti šlapimo tyrimu. Šio tyrimo būtinybę dažnai skatina šlapime atsiradusios putos ar putos. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti albumino, vandenyje tirpaus baltymo, sukeliančio hipoalbuminemiją perteklinėje cirkuliacijoje, kiekį. Be to, norint patikrinti, ar glomeruluose nėra randų, kuriuos galėjo sukelti FSGS, gali prireikti atlikti inkstų audinio mėginių biopsiją arba nudažyti.
Įprastas nefrozinio sindromo gydymas apima vaistus, skirtus jo komplikacijoms valdyti, be reguliaraus baltymų ir skysčių stebėjimo. Edema paprastai pašalinama diuretikais. Proteinurija gali būti tikrinama naudojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKF) arba angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB), kurie taip pat padeda sumažinti kraujospūdį. Didelis cholesterolio kiekis gali būti gydomas įvairiais statinais. Geriamieji kortikosteroidai, tokie kaip prednizolonas, taip pat gali būti skiriami audinių uždegimui kontroliuoti.