Neigiama infliacija yra ekonominis reiškinys, kai ekonomika išeina iš infliacijos periodo ir patenka į laikotarpį, kai apyvartoje yra mažiau pinigų. Šiuo laikotarpiu, kai mažėja pinigų pasiūla, produktų kainos išlieka šiek tiek pastovios. Dėl to tos valiutos vertė didėja, o tai savo ruožtu padeda stiprinti tų pinigų padėtį ir padeda atitraukti ekonomiką nuo infliacijos ir grįžti į subalansuotą būseną.
Nors neigiama infliacija ir defliacija turi bendrų bruožų, yra vienas svarbus skirtumas. Esant defliacijos laikotarpiui, mažėja ir pinigų pasiūla, ir mažėja vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Tai reiškia, kad esant defliacijai, bendra ekonomika patiria nuosmukį. Priešingai, neigiamos infliacijos laikotarpis nedaro jokios įtakos kainoms, tik pinigų sumą, kurią galima įsigyti tiems produktams. Tai gali nuspėti artėjantį defliacijos laikotarpį, nes jei pinigų pasiūla nepadidės, yra didelė tikimybė, kad dėl tų įvairių prekių ir paslaugų paklausos pokyčių vartotojų poreikiai pasikeis ir kainos kris.
Nors neigiama infliacija sukelia ekonominius pokyčius, kurie gali sukelti nerimą kai kuriems vartotojams, teigiamas aspektas yra tai, kad šis reiškinys padeda sulėtinti ir dažnai pakeisti infliacijos progresą. Kai ekonomika pereina per neigiamos infliacijos laikotarpį į defliacijos laikotarpį, prekių ir paslaugų kainos taip pat pradeda mažėti. Kainos mažėjimas savo ruožtu suteikia vartotojams galimybę įsigyti daugiau produktų už tą pačią pinigų sumą.
Kyla daug painiavos, kai kalbama apie neigiamą infliaciją ir defliaciją. Kai kurie ekonomistai mano, kad šie du terminai yra daugiau ar mažiau pakeičiami, o kiti juos šiek tiek skiria. Tai paskatino kai kuriuos neigiamą infliaciją ir defliaciją laikyti dviem vieno ekonominio reiškinio fazėmis, o ne dviem skirtingais įvykiais, kurie vyksta kaip logiškas judėjimas ekonomikoje. Taikant šį metodą, neigiama infliacija laikoma pirmuoju žingsniu link visiškos defliacijos ekonomikoje, nes pinigų pasiūlos sumažėjimas daro įtaką tam, kaip vartotojai išleidžia turimus pinigus. Savo ruožtu pinigų pasiūlos pokytis veda į kitą etapą, kai įtakojamos skirtingų prekių ir paslaugų kainos, ypač prabangos, o ne būtinumo prekėmis laikomos prekės.