Neigiamas pagreitis rodo, kad objekto greitis keičiasi neigiama kryptimi, o tai gali reikšti, kad jis juda lėčiau arba greičiau. Terminas „pagreitis“ naudojamas fizikoje apibūdinti objekto greičio pokytį, ir tai yra vektorinis dydis, o tai reiškia, kad jis nurodo ir dydį, ir kryptį. Tai, kas keliauja teigiamu greičiu, greitis taip pat yra vektorius, o patiriant neigiamą pagreitį, sulėtėja. Priešingai, objektas, turintis neigiamą pagreitį ir neigiamą greitį, iš tikrųjų juda greičiau.
Dažnai kas nors lengviausia suprasti pagreitį apskritai, o konkrečiai – neigiamą pagreitį, pirmiausia supratus greitį. Nors terminai „greitis“, „greitis“ ir „pagreitis“ kartais vartojami kaip sinonimai bendruose pokalbiuose, šie trys žodžiai turi labai skirtingas reikšmes kalbant apie fiziką. „Greitis“ – tai objekto nukeliauto atstumo per tam tikrą laikotarpį matavimas ir dažnai išreiškiamas myliomis per valandą (mph) arba metrais per sekundę (m/s).
„Greitis“ yra panašus į greitį, tačiau nurodo ne tik patį tikrąjį greitį, bet ir kryptį, kuria objektas juda, todėl jis yra vektorinis dydis. Tai reiškia, kad objektas, važiuojantis 20 m/s greičiu, ir kitas, judantis -20 m/s, abu juda tuo pačiu greičiu, bet priešingomis kryptimis. „Pagreitis“ yra matavimas, susijęs su objekto greičio pokyčiu ir dažnai išreiškiamas metrais per sekundę, per sekundę (m/s/s arba m/s2). Objekto, judančio ramybės būsenoje vieną sekundę, po to kitą sekundę judančio 10 m/s, kitą sekundę 20 m/s, o kitą sekundę 30 m/s greičiu, pagreitis yra 10 m/s2, nes tai yra greičio pokytis.
Vienas iš paprasčiausių būdų žmogui pamatyti neigiamą pagreitį yra mesti ką nors į orą. Kai išmestas objektas išeina iš jo rankos, jis juda tam tikru greičiu, pavyzdžiui, 40 m/s. Sunkio jėga traukia žemyn objektą, kai jis keliauja aukštyn teigiama kryptimi, suteikdamas jam apie -10 m/s2 pagreitį. Po vienos sekundės objektas vis dar juda 30 m/s, dar po sekundės ir juda 20 m/s, o dar po dviejų sekundžių trumpam sustoja prieš tęsdamas greitėjimą žemyn.
Neigiamas pagreitis tiesiog nurodo pagreičio kryptį ir gali reikšti, kad objekto greitis arba didėja, arba mažėja. Objektas, judantis teigiamu greičiu, turintis neigiamą pagreitį, sulėtėja. Kita vertus, objektas, judantis neigiamu pagreičiu ir neigiamu greičiu, iš tikrųjų juda greičiau. Tas pats pagrindinis principas galioja ir teigiamam pagreičiui; kai greičio ir pagreičio kryptis yra vienoda, objektas juda greičiau, o kai jie yra priešingi, objektas sulėtėja.