Neigong – taip pat žinomas kaip nei kung, neigung arba nae gong – kilęs iš Kinijos ir reiškia kvėpavimo, meditacinių ir dvasinių pratimų rinkinį, kuriuo siekiama skatinti ramybę, atsipalaidavimą ir sąmoningą judėjimą. Ši praktika skirta susieti kvėpavimą su judesiu, ugdyti kūno judėjimo suvokimą ir visišką viso kūno įtampos atleidimą. Nors yra panašumų tarp neigong ir qigong judesių, pagrindinis skirtumas yra tas, kad qigong daugiausia dėmesio skiria energijos darbui arba qi kultivavimui, o neigong laikomas vidine praktika, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas kūno elastingumui.
Dažna neigong forma yra „šilko vyniojimas“, reiškiantis spiralinius judesius, kuriais siekiama imituoti voro sukimosi tinklą procesą. Atliekant šiuos pratimus, naudojamas kombinuotas svorio perkėlimas kojose su kūno sukimo judesiu, kuris prasideda nuo liemens ir tęsiasi į išorę iki rankų. Šių judesių pradinis taškas apatinėje liemens dalyje taip pat vadinamas dantianu – energetiniu tašku, esančiu apatinėje pilvo dalyje tarp šonkaulių ir diafragmos. Dantianas gali būti laisvai verčiamas kaip „eliksyro laukas“, ir sakoma, kad tai yra vidinės jėgos rezervuaras, suteikiantis tiek psichinę, tiek fizinę pusiausvyrą ir stabilumą.
Nors neigong yra pagrįstas atsipalaidavimu ir subtiliais judesiais, sklandumo įgijimas šiais judesiais gali tapti galingu kovos įgūdžiu, o tam tikros neigong kvėpavimo ir fokusavimo technikos dažnai mokomos baguzahang ir xingyiquan kovos menų mokyklose. Pagrindinis šios praktikos kovinis pranašumas yra delsos laiko sumažėjimas arba laikas, praeinantis nuo sąmoningos valios judėti iki tikrojo kūno judėjimo. Manoma, kad pažengusiems praktikuotojams labai sutrumpėja delsos laikas, o tai padidina jų gebėjimą atlikti arba išvengti smūgių, leidžia keisti kovos techniką greičiau nei priešininkas ir suteikia galimybę išgauti didelę galią iš nedidelių judesių.
Neigong kartais lyginamas su Indijos jogos sistema, nes manoma, kad abi sistemos veikia tiek kūną, tiek vidinę dvasią ir duoda panašią naudą. Fiziškai neigong padidina sąnarių paslankumą ir skatina tinkamą išsilyginimą, o pratimams įprasti sukimo judesiai detoksikuoja organus. Manoma, kad psichiškai susikaupimas ir savimonė, kurios reikia šioje praktikoje, lemia gilų kūno funkcijų suvokimą, o ilgą laiką praktikuojantys asmenys teigia suvokę kraujotaką, peristaltiką ir subtilius raumenų judesius bei pagerinę taiką ir vidinę harmoniją.