Neinvazinis tyrimas apibūdina medicininius tyrimus, kurių metu nėra fizinio patekimo į kūną ar odą. Dauguma testų, atliekamų atliekant įprastinę fizinę apžiūrą, yra neinvaziniai. Dažniausi iš šių tyrimų yra kraujospūdžio stebėjimas, krūtinės ląstos tyrimai naudojant stetoskopą, rentgeno ir kitų tipų nuskaitymai.
Neinvaziniai tyrimai yra tik vienas iš tyrimų, kuriuos gydytojai gali naudoti norėdami diagnozuoti organizme atsirandančias problemas. Šie tyrimai yra ribotos apimties, tačiau paprastai jie bus pirmasis pasirinkimas, kai tik įmanoma, nes jie yra lengvesni pacientams ir kelia daug mažesnę riziką. Pusiau invazinis arba minimaliai invazinis tyrimas yra dar vienas tyrimo tipas, apibūdinantis kraujo tyrimus ar net kolonoskopijas, kai adata ar vamzdelis įkišamas į kūną. Invaziniai tyrimai paprastai apibūdina chirurgiją ir yra paskutinė gydytojų išeitis diagnozuojant problemą.
Rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija ir kiti skenavimo tipai yra puikūs neinvazinių tyrimų pavyzdžiai. Ši technologija naudoja radijo bangas, kurios iš tikrųjų juda per kūną ir gali pateikti gydytojams kūno vidaus nuotraukas. Šio tipo testas yra kvalifikuojamas kaip neinvazinis, nes, nors ir suteikia kūno vidaus vaizdą, jis neapima jokio invazinio pjovimo.
Dauguma testų, atliekamų atliekant įprastinį fizinį patikrinimą, laikomi neinvaziniais. Vizualiniai testai yra neinvaziniai, nes juos atlikti reikia tik stebėjimo ir nepatenka į organizmą. Gydytojas gali apšviesti ausis, nosį ir gerklę, kad gautų geresnį vaizdą apie bet kokį uždegimą ar kitas kūno viduje vykstančias problemas. Stetoskopas taip pat gali būti naudojamas norint klausytis širdies ir plaučių, kad įsitikintumėte, jog jie tinkamai veikia. Visi šie tyrimai laikomi neinvaziniais, nes jie nepažeidžia natūralių kūno ribų, pavyzdžiui, odos.
Medicinos srityje yra gana daug ginčų dėl neinvazinių tyrimų, palyginti su tradiciniais tyrimais. Tai ypač pasakytina apie širdies problemų, pvz., arterinio kraujo krešulių, tyrimo metodus. Daugelis tradicinių gydytojų naudojasi širdies kateterizavimu – labai invaziniu chirurginės diagnostikos metodu, kad nustatytų ir vėliau gydytų kraujo krešulius arterijose. Šie gydytojai teigia, kad širdies kateterizacija yra tiksliausias būdas rasti kraujo krešulius, o kadangi operacija jau atliekama, krešulius galima gydyti iškart ir ten.
Neinvazinių širdies ligų tyrimų šalininkai teigia, kad šie tradiciniai gydytojai neturi prasmės atliekant tyrimus. Širdies kateterizacija gali aptikti tik atskirus užsikimšimus, kai jie yra, o kompiuterinė tomografija iš tikrųjų gali nustatyti pagrindines užsikimšimo priežastis, kol jie netampa bloku ir galimi širdies priepuoliai. Daugelį širdies priepuolių sukelia užsitęsęs arterijų susiaurėjimas, o tai geriau nustatoma atliekant kompiuterinę tomografiją nei atliekant invazinę širdies kateterizaciją.