Neišmokėtas darbo užmokestis yra darbo užmokestis, kuris buvo uždirbtas dirbant, bet nebuvo išmokėtas darbuotojui. Pagal įstatymą darbdaviai gali būti įpareigoti mokėti darbuotojams pagal nustatytą grafiką ir mokėti atlyginimą už visas dirbtas valandas. Darbuotojai, kurie negauna atlyginimo, kai tikisi, arba kuriems trūksta atlyginimo, gali pareikšti ieškinį dėl nesumokėto atlyginimo. Žmonėms, manantiems, kad jų darbdaviai jiems skolingi, yra daugybė galimybių.
Nors žmonės gali tikėtis, kad jiems niekada nereikės reikšti pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, patartina pagalvoti į priekį ir vesti labai gerą apskaitą, kad bet kokie ginčai būtų greitai išspręsti. Darbuotojai turėtų pasižymėti savo darbo valandas, įskaitant viršvalandžius, ir saugoti rašytinius leidimus dėl viršvalandžių, kad vėliau nekiltų ginčų dėl apmokėjimo už viršvalandžius. Be to, darbuotojai turėtų saugoti savo darbo užmokesčio žiniaraščius, kad juos būtų galima palyginti su jų įrašais ir mokesčių dokumentais, gautais metų pabaigoje. Bet kokie neatitikimai turi būti nedelsiant aptarti su darbdaviu.
Klasikinis nesumokėto darbo užmokesčio pavyzdys gali būti sutrumpintų valandų forma. Darbuotojas gali gauti mažesnį nei turėtų atlyginimą, nes darbdavys nesumokėjo už visas dirbtas valandas arba nesumokėjo už viršvalandžius. Kitais atvejais darbuotojai gali iš viso negauti atlyginimo. Bankrotas taip pat yra situacija, kai neišmokėtas atlyginimas gali tapti problema, kai įmonė dėl savo finansinės padėties nesugeba suteikti kompensacijų savo darbuotojams.
Kartais neišmokėtas atlyginimas yra klaida. Paprastai rekomenduojama, kad darbuotojai prieš imdamiesi teisinių veiksmų atkreiptų darbdavio dėmesį į savo darbo užmokesčio čekius, įskaitant atlyginimo čekius, grąžintus dėl nepakankamų lėšų. Gali būti, kad įvyko sąžininga klaida ir ją galima greitai ištaisyti. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio dieną darbdavys galėjo pamiršti pervesti lėšas į darbo užmokesčio sąskaitą banke, todėl atlyginimo čekiai buvo grąžinti žmonėms, kurie bandė juos įnešti. Tokiu atveju darbdavys būtų atsakingas už visus mokesčius, patirtus, kai darbuotojas bandė įnešti čekį.
Jei darbdavys neatsako į prašymą išspręsti nesumokėto atlyginimo klausimą, apie situaciją galima pranešti vyriausybės atstovams, dirbantiems darbuotojus saugančiose agentūrose, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Darbo departamente. Šie atstovai gali padėti darbuotojams susigrąžinti atlyginimą. Galiausiai, norint perduoti bylą teisme, galima pasikonsultuoti su advokatu. Gali būti brangu pareikšti ieškinį dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir į tai reikėtų atsižvelgti prieš imantis teisinių veiksmų.