Nekonjuguotas bilirubinas yra nerafinuotas arba neapdorotas bilirubinas, esantis organizme. Kartais vadinamas laisvuoju bilirubinu arba netiesioginiu bilirubinu, tai yra atliekų produktas, susidarantis senų raudonųjų kraujo kūnelių skaidymo metu. Nekonjuguotas bilirubinas gali būti pavojingas, jei organizmas negali jo apdoroti ir išskirti.
Bilirubinas susidaro hemolizės metu – procesas, kurio metu organizmas natūraliai suskaido kai kuriuos raudonuosius kraujo kūnelius, kurie bus pakeisti naujais. Susidaręs nekonjuguotas bilirubinas prisijungia prie kraujo baltymo, vadinamo albuminu, kad nukeliautų į kepenis. Šiame etape bilirubinas negali ištirpti vandenyje. Nekonjuguotas arba laisvas bilirubinas turi praeiti procesą, vadinamą konjugacija, kad organizmas galėtų jo atsikratyti.
Konjugacijos procesas nekonjuguotą bilirubiną paverčia vandenyje tirpiu pigmentu. Šiuo metu jis tampa tulžies komponentu – esminiu virškinimo skysčiu – suteikia tulžiei gelsvą spalvą. Jis laikomas tulžies pūslėje ir naudojamas maistui virškinti. Tai leidžia bilirubinui nekenksmingai pasišalinti iš organizmo virškinimo proceso metu.
Tačiau kartais nekonjuguotas bilirubinas gali sukelti problemų organizmui. Kai kurie vaistai turi tendenciją slopinti kepenų gebėjimą konjuguoti bilirubiną. Tai gali leisti bilirubinui kauptis kraujyje. Yra keletas ligų, dėl kurių gali kauptis bilirubinas, įskaitant kepenų ir kraujo sutrikimus bei tulžies latakų užsikimšimą. Nekonjuguoto bilirubino kaupimosi kraujyje simptomai yra pykinimas, vėmimas ir nuovargis. Taip pat kartais gali pagelsti akių baltymai arba oda, vadinama gelta.
Laboratoriniai tyrimai paprastai yra būtini norint nustatyti, ar pacientui yra didelis nekonjuguoto bilirubino kiekis. Vien tik šlapimo tyrimai šiam tikslui nėra pakankami, nes šlapime paprastai yra nedidelis konjuguoto bilirubino kiekis. Dėl to bilirubino tyrimai atliekami imant ir tiriant kraujo mėginį.
Gydytojai kartais naudoja testą, vadinamą “van den Bergh reakcijos testu”, kad nustatytų bilirubino kiekį. Norint atlikti šį tyrimą, reikia paimti nedidelį kiekį kraujo. Raudonieji kraujo kūneliai atskiriami nuo kraujo skysčio, žinomo kaip serumas, ir serumas skiedžiamas. Įvedęs cheminę medžiagą į praskiestą serumą ir stebėdamas reakciją, sveikatos priežiūros specialistas gali įvertinti, ar kraujyje yra normalus ar didelis bilirubino kiekis.