Nekrotizuojanti pneumonija yra rimta sveikatos būklė, kuri gali atsirasti, kai asmuo įsiurbia arba įkvepia į plaučius pašalinių medžiagų. Šios potencialiai pavojingos gyvybei būklės gydymas paprastai apima antibiotikų skyrimą ir gali prireikti hospitalizuoti, atsižvelgiant į simptomų sunkumą. Asmenys, kuriems išsivysto ši būklė, turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad išvengtų komplikacijų, kurios gali apimti ūminį kvėpavimo distreso sindromą (ARDS) ir šoką, išsivystymo.
Pašalinės medžiagos patekimas į plaučius gali sukelti jautrių plaučių audinių, ypač bronchų, uždegimą ir sudirginimą. Jei išsiurbtoje medžiagoje, skystoje arba kietoje, yra bakterijų, jos buvimas gali sukelti imuninį atsaką, sukeliantį uždegimą ir pūlių susidarymą paveiktame plaučių audinyje. Be to, bakterijų apkrautų pašalinių medžiagų buvimas gali sukelti infekciją plaučių audinyje, o tai gali prisidėti prie absceso susidarymo. Negydomas plaučių abscesas gali sukelti nuolatinį audinių pažeidimą, kuris pažeidžia plaučių funkcionalumą ir galiausiai gali sukelti paveiktų audinių mirtį, ty būklę, vadinamą nekroze.
Paprastai žinoma kaip aspiracinė pneumonija, ši būklė gali išsivystyti esant įvairioms sveikatos sąlygoms ir aplinkybėms. Asmenims, kurių būklė neigiamai veikia jų gebėjimą tinkamai nuryti, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), gali būti didesnė aspiracinės pneumonijos rizika. Medicininės situacijos, pažeidžiančios sąmonę, pvz., koma ar anestezijos naudojimas, taip pat gali prisidėti prie netyčinio skystos medžiagos, pvz., seilių ar gleivių, įkvėpimo, dėl kurio gali išsivystyti plaučių uždegimas. Tam tikrų vaistų, pvz., trankviliantų, vartojimas ir rizikingas elgesys, pvz., nesaikingas alkoholio ar pramoginių narkotikų vartojimas, gali sudaryti sąlygas, kurios gali prisidėti prie nekrozuojančios pneumonijos išsivystymo.
Asmenys, kuriems išsivysto ši būklė, gali turėti įvairių požymių ar simptomų. Krūtinės skausmas, nuolatinis kosulys ir dusulys paprastai yra susiję su šia plaučių uždegimo forma. Tie, kuriems išsivysto aspiracinė pneumonija, gali jausti ryškų nuovargį, o jų oda gali įgauti melsvą atspalvį dėl deguonies trūkumo – būklė vadinama cianoze. Kai kurie asmenys kosėdami gali išsiskirti gleives, kuriose yra pūlių ar kraujo, arba jų skrepliai gali būti žalios spalvos. Papildomi nekrozuojančios pneumonijos požymiai gali būti gausus prakaitavimas, sutrikęs kvėpavimas ir karščiavimas.
Norint patvirtinti šio tipo pneumonijos buvimą, gali būti atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai. Po pirminės konsultacijos ir fizinės apžiūros asmuo gali būti nukreiptas atlikti papildomus vaizdo tyrimus, kurie gali apimti kompiuterinę tomografiją (KT) ir krūtinės ląstos rentgenogramą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ir kraujo bei skreplių kultūros, siekiant patikrinti, ar nėra bakterijų ir infekcijos žymenų. Gali būti rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, siekiant įvertinti fizinę plaučių būklę, įskaitant bronchoskopijos taikymą.
Nekrotizuojančios pneumonijos gydymas paprastai apima antibiotikų skyrimą, kad būtų pašalinta infekcija. Asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, gali prireikti hospitalizuoti, kad jų būklė būtų stabilizuota. Prognozė, susijusi su šia būkle, priklauso nuo savalaikio tinkamo gydymo, taip pat nuo simptomų, kuriuos asmuo patiria, tipo, sunkumo ir masto. Bendra asmens sveikata taip pat gali turėti lemiamą reikšmę jo atsigavimui. Su nekrozine pneumonija susijusios komplikacijos gali būti ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS), apsinuodijimas krauju ir šokas.