Laisvųjų kainų sistema yra ekonominės sistemos rūšis, kurioje pasiūla ir paklausa yra pagrindiniai ekonomikos reiškinių veiksniai. Taikant šį metodą, įmonių galimybes kurti ir parduoti prekes bei paslaugas riboja tik vartotojų susidomėjimo lygis ir noras tas prekes pirkti. Taikant grynesnę laisvų kainų sistemą, vyriausybės įsikišimas į standartų ir prekybos taisyklių nustatymą arba neegzistuoja, arba yra minimalus. Nors kai kuriose šalyse kartais teigiama, kad jos naudojasi tokio tipo ekonomine sistema, daugelis iš tikrųjų naudoja laisvos kainos ir fiksuotų kainų sistemos derinį.
Laisvų kainų sistema yra priešinga tai, kas vadinama kontroliuojama arba fiksuotų kainų sistema. Pastaruoju atveju vyriausybė labai kontroliuoja, kas gaminama, kaip paskirstomas prekių pardavimas ir net kaip įkainotos prekės. Nors ir ribojantis, fiksuotų kainų metodas kai kuriose šalyse sėkmingai taikomas siekiant užtikrinti, kad pagrindinės prekės ir paslaugos būtų prieinamos net ir skurdesnėms visuomenės klasėms. Tuo pačiu metu fiksuotų kainų sistema mažai skatina konkurenciją, ypač kai nemaža dalis pagrindinės pramonės šakos šalyje yra tiesiogiai valdoma ir valdoma vyriausybei.
Priešingai, laisvų kainų sistema suteikia daug erdvės konkurencijai. Kadangi pasiūla ir paklausa yra pagrindiniai šio tipo ekonominio požiūrio varikliai, bet kuri įmonė, galinti sukurti pakankamai patrauklų vartotojams produktą, gali užimti tam tikrą rinkos dalį. Įmonės gali lengvai konkuruoti tiek kaina, tiek kokybe, o vartotojai galiausiai nusprendžia, kiek prekės ar paslaugos jie nori ir kiek jie nori mokėti už tuos produktus.
Daugelis šalių šiandien naudoja tai, kas kartais vadinama mišrių kainų sistema. Šiuo požiūriu bandoma pasinaudoti labiau pageidaujamais laisvų kainų sistemos ir fiksuotų arba kontroliuojamų kainų sistemos aspektais, kartu išvengiant galimų trūkumų, tokių kaip prekių asortimento ribojimas iš kelių tiekėjų arba prekių kainų nustatymas tokiu būdu, kuris jų finansiškai nepasiekia daug vartotojų. Taikant šį integruotą požiūrį, vis dar yra daug galimybių konkuruoti tarp esamų įmonių, taip pat erdvės naujoms įmonėms vystytis ir patekti į rinką. Vartotojų paklausa vis dar daro didelę įtaką tų įmonių teikiamai pasiūlai, tačiau yra prekybos taisyklių, kurios nustato tam tikrus kainų apribojimus ir tai, kaip šios įmonės vykdo verslą.