Nemokyklinis ugdymas yra mokymosi metodas, kurį kartais naudoja žmonės, pasirinkę savo vaikus mokytis namuose. Nemokyklinis ugdymas, dar žinomas kaip natūralus mokymasis arba į vaiką nukreiptas mokymasis, orientuojasi į natūralius vaiko interesus ir tikslus, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje vaikai lavina save. Mokymas namuose skiriasi nuo nemokymo metodo tuo, kad mokymas namuose vyksta pagal nustatytą mokymo programą, o tėvai pakeičia tradicinius mokytojus kaip mentorius ir patarėjus. Kita vertus, nemokymas suteikia vaikui laisvę mokytis to, ką jis laiko svarbiu ar naudingu. Tėvai dažniausiai laikosi nuošalyje arba duoda bendrų patarimų tik tada, kai jų prašoma.
Nemokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi per praktinę patirtį, apimančią bet ką – nuo lankymosi bibliotekose ir muziejuose iki knygų skaitymo, klausimų uždavimo ir tyrimų internete. Bemokyklinio ugdymo metu realaus pasaulio patirtis yra svarbesnė už mokymo programą, nes metodo gynėjai mano, kad gavę laisvę vaikai pasirinks mokytis. Paimkite, pavyzdžiui, vaiko susidomėjimą kompiuteriais. Jis galėjo tyrinėti, kaip jie veikia ir ką gali (mokslas), kas juos išrado (biografija), kokie buvo pirmieji kompiuteriai (istorija). Arba jis gali mokytis kompiuterių programavimo.
Terminą „nemokyklinis ugdymas“ pirmasis pavartojo Johnas Holtas, pedagogas, atkakliai kovojęs už mokyklų reformą ir ilgainiui sušildęs idėją apie mokymą namuose kaip geriausią mokymosi būdą. Holtas yra daugelio knygų apie švietimą autorius, įskaitant bestselerius „Kaip vaikams nesiseka“ (1964), „Kaip vaikai mokosi“ (1967) ir „Nepasiekianti mokykla“ (1968). Holtas tapo nemokyklinio metodo atstovu ir sukūrė žurnalą „Growing Without Schooling“.
Nemokymas nėra atgrasantis nuo koleginio išsilavinimo. Tiesą sakant, daugelis universitetų mano, kad namų auklėtiniai yra motyvuoti ir „įsimylėję mokytis“, todėl jie yra idealūs kandidatai priimti. Vietoj vidurinės mokyklos diplomo nemokantys vaikai gali pristatyti pasirinktai kolegijai aplanką, įskaitant CLEP pasiekimų testo balus, praeityje atlikto darbo pavyzdžius, rekomendacinius laiškus, pasiekimus ne mokykloje ir kt.