Neorganinė chemija yra chemijos šaka, nagrinėjanti neorganinių junginių savybes ir elgseną. Neorganiniai junginiai paprastai yra tie, kurie nėra biologiniai ir pasižymi tuo, kad juose nėra vandenilio ir anglies jungčių. Beveik lengviau aptarti šią sritį kalbant apie tai, kas ji nėra – apie organinę chemiją. Organinė chemija tiria bet kokią cheminę reakciją, kurioje dalyvauja anglis, kuri yra elementas, kuriuo grindžiama visa gyvybė.
Sąvoka „organinė“ tradiciškai reiškia tik gyvūninę ar augalinę medžiagą, todėl paplitusi klaidinga nuomonė, kad organinė chemija visada reiškia gyvybės procesus arba kad neorganinė chemija taikoma viskam, kas ne. Ši prielaida yra netiksli. Daugelis cheminių procesų nukrypsta nuo šios mąstymo linijos, ir yra daug cheminių gyvybės procesų, kurie priklauso nuo neorganinių cheminių procesų.
Kiekvienoje taisyklėje yra išimčių. Nors anglis yra pagrindinis bendras organinės chemijos elementas, neorganiniuose cheminiuose junginiuose taip pat gali būti anglies. Pavyzdžiui, anglies monoksidas ir anglies dioksidas turi anglies, bet yra neorganiniai junginiai. Ypač anglies dioksidas taip pat labai svarbus cheminiams procesams, būtiniems gyvybei, ypač augalų gyvybei. Tiesa ta, kad ribos tarp neorganinės ir organinės chemijos dažnai būna neryškios.
Yra daug neorganinės chemijos šakų, kurias galima specializuotis. Geochemija yra Žemės ir kitų planetų cheminių medžiagų tyrimas, apimantis uolienų ir dirvožemio cheminę sudėtį. Geochemijos srityje yra keletas polaukių, įskaitant izotopų geochemiją, kosmochemiją ir biogeochemiją.
Kita šaka yra fizikinė chemija, susijusi su fizikos samprata cheminėse sistemose. Ši sritis taip pat kartais vadinama fizikochemija. Jis remiasi termodinamikos, kvantinės chemijos ir kinetikos principais.
Kita vertus, bioneorganinė chemija yra junginių, turinčių metalo ir anglies jungtis, tyrimas biologinėse sistemose. Tai ypač įdomi šaka, nes į ją įtraukiami ir organinės chemijos aspektai. Bioneorganinė chemija daugiausia dėmesio skiria metalų jonų apsimetinėjimui biocheminiuose procesuose.
Neorganinė chemija tinka daugeliui skirtingų pramonės šakų, įskaitant švietimą, aplinkos mokslą ir vyriausybines agentūras. Šiai sričiai besiskiriantis mokslininkas gali sukurti arba patobulinti buitinių valiklių formules. Jis taip pat gali dirbti cheminių tyrimų srityje, sugalvodamas naujų būdų, kaip metalinių elementų savybes pakeisti į naudingas funkcijas.