Baltymų nepakankama mityba atsiranda, kai maiste labai trūksta sveikų baltymų. Tai dažna būklė šalyse, kurias kamuoja badas ar sausra, nors apleistas vaikas ar bejėgis suaugęs pirmojo pasaulio šalyje taip pat gali pasiduoti problemai. Netinkama mityba gali sukelti daugybę simptomų, įskaitant galūnių patinimą, viduriavimą, nuovargį ir skrandžio pūtimą. Daugeliu atvejų baltymų trūkumą galima išgydyti kruopščiai suplanuota dieta, kuri palaipsniui didina paciento suvartojamų baltymų ir kalorijų kiekį.
Yra dvi pagrindinės baltymų mitybos klasifikacijos. Kwashiorkor reiškia dietą, kurioje labai trūksta baltymų, nors žmogus vis tiek gali suvartoti beveik vidutinį kalorijų kiekį iš kitų šaltinių. Marazmas yra baltymų ir kalorijų trūkumas, todėl jis primena visišką badą. Abu tipai dažniau pasitaiko mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, ir abu gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai, jei ir toliau nesilaikoma tinkamos mitybos.
Nepakankama baltymų mityba yra labai skurdžiuose pasaulio regionuose. Didžiausia rizika gresia žmonėms, kurie neturi prieigos prie nuolatinių maisto atsargų, sveikatos priežiūros ar švietimo išteklių. Išsivysčiusiose šalyse baltymų trūkumas gali turėti įtakos žmonėms, kurie negali pasirūpinti savimi, ypač kūdikiams ir slaugos namų gyventojams. Kadangi baltymų prastos mitybos galima visiškai išvengti, daugelis tarptautinių organizacijų stengiasi sustabdyti badą ir šviesti piliečius apie plačiai paplitusią problemą.
Netinkamos mitybos simptomai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir būklės sunkumo. Vaikai dažnai kenčia nuo infekcijų, išsiplėtę skrandį, nepasiekia vidutinio ūgio ir raumenų masės. Bet kokio amžiaus žmogus, turintis nepakankamą baltymų mitybą, gali turėti išplitusį odos bėrimą, viduriavimą, didelį nuovargį, rankų ir kojų patinimą. Be gydymo asmuo gali patirti šoką arba ištikti koma.
Kai gydytojas įtaria netinkamą mitybą, remdamasis paciento fizine būkle, jis gali atlikti daugybę diagnostinių tyrimų, kad nustatytų problemos pobūdį. Kraujo tyrimai paprastai atskleidžia mažą baltymų kiekį, mažą cukraus kiekį kraujyje ir anemiją. Tiriami išmatų ir šlapimo mėginiai, siekiant patikrinti, ar nėra parazitų ir infekcinių bakterijų bei virusų.
Sprendimai dėl gydymo priimami atsižvelgiant į paciento simptomų sunkumą. Žmonės, kuriems gresia hipoglikemija ar šokas, nedelsiant patenka į ligoninę, kad gydytojai galėtų leisti į veną skysčių ir vaistų. Žmonės, kurie yra prastai maitinami, bet kuriems negresia šokas ar koma, paprastai gali būti gydomi ambulatoriškai. Gydytojai ir mitybos specialistai gali sudaryti labai konkretų mitybos planą, kurį turėtų pateikti globėjai. Valgomi nedideli valgiai, kuriuose yra daug angliavandenių ir riebalų, o baltymai pridedami, kai žmogus pradeda atgauti energiją ir išnyksta patinimas. Tinkamai prižiūrint, dauguma pacientų gali visiškai pasveikti nuo simptomų.