Nepaprastąją padėtį paprastai paskelbia vyriausybinė institucija, kai įvyksta stichinė nelaimė arba įvyksta ekstremalūs pilietiniai neramumai. Ši deklaracija gali sustabdyti kai kurias vyriausybės funkcijas arba priversti ją įgyvendinti pasirengimo nelaimėms planus. Tai gali būti perspėjimas privatiems piliečiams, kad jie būtų pasiruošę neįprastoms aplinkybėms, tokioms kaip elektros energijos tiekimo nutraukimas, maisto ir vandens trūkumas arba evakuacija.
Daugelyje šalių ši federalinė deklaracija pateikiama, kai akivaizdu, kad netrukus įvyks stichinė nelaimė, tokia kaip potvynis, uraganas ar viesulas. Tai taip pat gali būti paskelbta netrukus po žemės drebėjimo. Nepaprastoji padėtis taip pat gali apimti žmogaus sukeltas nelaimes, pvz., miškų gaisrus, siekiant įspėti piliečius apie gresiantį pavojų ir evakuacijos galimybę.
Kai kuriais atvejais vyriausybinės agentūros gali laikinai nutraukti veiklą, kai paskelbiama nepaprastoji padėtis. Taip gali nutikti tada, kai dėl smarkios audros ar pūgos keliauti į agentūros biurą plačiosios visuomenės nariams gali kilti pavojus. Taip pat gali būti dėl to, kad šie darbuotojai gali padėti nelaimės aukoms, kuriai teikiama pirmenybė prieš kasdienę biuro veiklą.
Kai kurios vyriausybinės organizacijos egzistuoja tik tam, kad padėtų žmonėms, patekusiems į krizines situacijas. Šių skyrių darbuotojai dažnai sudaro nelaimių planus, kuriais gali pasikliauti stichinės nelaimės ar kitos ekstremalios situacijos atveju. Šios agentūros dažniausiai pirmosios reaguoja į tokias aplinkybes. Tai dažnai būna net prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį.
Nepaprastąją padėtį gali paskelbti federalinės, valstijos ar vietos valdžios vadovai. JAV tai paprastai atlieka kiekvienos atskiros valstijos gubernatorius. Šalyse, kuriose veikia diktatūra, ši deklaracija dažnai daroma, kai režimas perima valdžią ir tęsiasi ilgą laiką. Taip yra todėl, kad ši vyriausybė gali norėti apriboti savo piliečių veiklą ir vykdyti itin didelę kontrolę.
Stichinės nelaimės, riaušės ir galimi teroro aktai gali turėti įtakos plačiosios visuomenės saugumui. Nepaprastosios padėties paskelbimas gali įspėti žmones apie būtinybę sustiprinti įspėjimą, evakuotis arba įgyvendinti parengties ekstremalioms situacijoms planą. Be to, jie gali žinoti, ar jų kaimynams ar bendradarbiams gali prireikti pagalbos, kad prireikus jie galėtų jiems padėti.
Gali būti svarbu paskelbti nepaprastąją padėtį, kai tai pateisina ekstremalios aplinkybės. Tai gali leisti tinkamoms agentūroms reaguoti į konkrečią situaciją, o taip pat privatiems piliečiams suprasti, kad reikia imtis atsargumo priemonių. Šis sprendimas gali išgelbėti gyvybes ir sumažinti turtinės žalos dydį.