Nepilnamečio suėmimas – tai asmens, nesulaukusio pilnametystės, suėmimas. Tai reiškia, kad jis yra jaunesnis nei tam tikra jurisdikcija, kad apmokestintų žmones kaip suaugusius. Amžius, nuo kurio baudžiamosiose bylose nustoja būti laikomas nepilnamečiu, skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos. Daug kur pilnamečiu asmuo laikomas sulaukęs 18 metų. Kitur asmuo gali būti laikomas pilnamečiu gerokai anksčiau nei jam sukako 18 metų arba sulaukęs 25 metų.
Nepilnamečiai gali būti sulaikyti tais atvejais, kai yra susiję su lengvesniais nusikaltimais, dažnai vadinamais baudžiamaisiais nusižengimais ar trumpalaikiais nusikaltimais, arba su sunkesnėmis nusikalstamomis veikomis, dažnai vadinamomis nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusikaltimais. Sulaikius nepilnametį, jam gali būti uždėti antrankiai, paimti pirštų atspaudai, nufotografuoti; tai panašu į tai, ko suaugęs gali tikėtis suimtas. Tačiau vienas esminis skirtumas dažnai susijęs su tuo, kada teisėsaugos pareigūnas gali suimti nepilnametį ar suaugusį asmenį. Kai kuriose vietose teisėsaugos pareigūnas negali suimti suaugusio žmogaus, apkaltinto baudžiamuoju nusižengimu, nebent jis asmeniškai liudija, kaip kaltinamasis daro nusikaltimą. Nepilnamečių byloje teisėsaugos pareigūnas gali turėti teisę suimti nepilnametį tik turėdamas pagrįstą priežastį manyti, kad nepilnametis padarė nusikaltimą.
Įstatymai dėl nepilnamečių suėmimo įvairiose šalyse gali labai skirtis, tačiau teisėsaugos pareigūnai dažnai turi bent keletą galimybių elgtis su nepilnamečiais. Pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnas gali įspėti nepilnametį, o ne jį sulaikyti. Jis taip pat gali jį paleisti, bet nukreipti pas patarėją arba probacijos pareigūną. Jis taip pat gali paimti nepilnametį į areštinę ir patalpinti į nepilnamečių sulaikymo patalpą. Daugelyje jurisdikcijų suaugę nusikaltėliai laikomi atskirai nuo nepilnamečių.
Daugelyje vietų galioja unikalūs nepilnamečių sulaikymo situacijų įstatymai. Pavyzdžiui, įstatymai gali reikalauti, kad institucijos nedelsiant arba per tam tikrą laiką po sulaikymo praneštų nepilnamečio tėvams. Jurisdikcijos įstatymai taip pat gali apriboti laiką, per kurį nepilnametis gali būti sulaikytas prieš susitikimą su probacijos pareigūnu ar teisėju. Prokurorai gali turėti ribotą laiką pareikšti kaltinimus nepilnamečiui. Praėjus tam konkrečiam laikotarpiui, įstatymai gali reikalauti paleisti nepilnametį.
Kai kuriose vietose nepilnametis po nepilnamečio sulaikymo gali būti apkaltintas ir teisiamas kaip suaugęs. Tai reiškia, kad nepilnamečiui bus taikomas toks pat teismo procesas ir bausmės kaip suaugusiam. Taip gali nutikti dėl to, kad nepilnametis ne kartą buvo suimtas už tą patį nusikaltimą arba dėl to, kad nusikaltimas yra ypač sunkus.