Nepilnamečių teisė yra teisės sritis, kuri taikoma nepilnamečiams, asmenims, kurie laikomi nepilnamečiais. Kol žmonės pagal įstatymą pripažįstami pilnamečiais, jiems trūksta daug teisių ir pareigų. Nepilnamečių įstatyme apibrėžiami nepilnamečiai, apibrėžiamos jų turimos teisės ir pareigos bei nustatoma bendravimo su nepilnamečiais teisiniame ir teisminiame kontekste sistema. Daugelio šalių knygose yra įstatymai, susiję su nepilnamečiais.
Įstatymo požiūriu, jaunesni nei pilnametystės sulaukę žmonės traktuojami taip, lyg jiems trūktų darbingumo. Tai reiškia, kad nepilnamečiai negali patys priimti teisinių sprendimų. Tai apima sutarčių sudarymą, savarankiškų sprendimų dėl medicininės priežiūros priėmimą, santuokų sudarymą ir įvairią kitą veiklą, pavyzdžiui, testamentų sudarymą, banko sąskaitų atidarymą ir pan. Nepilnamečių įstatymai gali leisti nepilnamečiui atlikti tam tikrus dalykus, pvz., imti paskolą studijoms su perdavėju, suprantant, kad nepilnamečiams gali tekti užsiimti tam tikra veikla dėl asmeninių ar socialinių priežasčių.
Be to, kad nepilnamečiai neturi įstatyminių suaugusiųjų teisių, jie taip pat neturi tų pačių teisinių pareigų. Jų neveiksnumas reiškia, kad pagal nepilnamečių įstatymus jie negali būti laikomi atsakingais už nusikaltimus taip, kaip suaugusieji. Kai kuriuose regionuose bet kokio pobūdžio nusikaltimus padarę nepilnamečiai teisiami ir įkalinami atskirai. Kitose šalyse nepilnamečiai, kurie yra ankstyvoje paauglystėje, gali būti teisiami kaip suaugę, jei galima įrodyti, kad nors jie buvo nepilnamečiai, jie aiškiai suprato galimus savo veiksmų padarinius ir turėtų prisiimti didesnę teisinę atsakomybę.
Nepilnamečiai neturi teisinio veiksnumo duoti sutikimą, nors kai kuriose šalyse pilnametystės amžius yra mažesnis už pilnametystės amžių, o tai reiškia, kad nepilnamečiai gali susituokti arba turėti lytinių santykių, kol jie nėra laikomi teisėtais suaugusiais. Nepilnamečių įstatyme taip pat teigiama, kad nepilnamečiai negali būti traukiami atsakomybėn už tam tikrą veiklą, nors jie vis tiek gali sulaukti nuobaudų ir nuobaudų už įstatymo pažeidimą, pavyzdžiui, kai paauglys vairuotojas viršija greitį ir vėliau gauna bilietą.
Gali pasitaikyti situacijų, kai nepilnamečiui asmeniui reikia daugiau savarankiškumo, pavyzdžiui, kai nepilnametis eina į mokyklą kitame mieste arba imasi rūpintis savimi, nes jo tėvai neturi galimybių. Tokiose situacijose nepilnametis gali kreiptis dėl emancipacijos. Emancipuoti nepilnamečiai įstatymų požiūriu yra traktuojami kaip suaugę asmenys su visomis jų teisėmis ir pareigomis, o jų tėvai nebeprivalo jiems rūpintis ar teikti pagalbą.