Nerimuotas jambinis pentametras yra tam tikros rūšies matuoklis, kuris gali būti naudojamas eilėraštyje ar kitame rašto darbe. Tai, kad jis nėra rimuotas, paprasčiausiai reiškia, kad žodžiai kiekvienoje eilutėje ir tarp jų neprivalo rimuoti, nors gali atsirasti vidinis rimavimas ir vis tiek bendras darbas neatsiduria jokioje konkrečioje rimo schemoje. Panašiai kaip rimuojantis jambinis pentametras, šis matuoklis susideda iš atskirų eilučių, kurių kiekviena yra sudaryta iš penkių „pėdų“, nurodytų pavadinime priešdėliu „penta-“. Nerimuotame jambiniame pentametre naudojama jambinė sistema, o tai reiškia, kad kiekviena pėda susideda iš dviejų skiemenų, kurių vienas nekirčiuotas, kitas – kirčiuotas.
Daugelis eilėraščių parašyti tam tikru matuokliu, pvz., nerimuotu jambiniu pentametru, kuris rodo bendrą eilėraščio srautą, kai jis turi būti skaitomas. Metras tiesiog nurodo pagrindinę eilėraščio struktūrą ir tai, kaip sukuriama kiekviena eilutė. Eilėraščiai, parašyti laisvuoju eilėraščiu, paprastai neturi nustatyto matuoklio, tačiau vis tiek gali būti kitų poetinių priemonių ir rimo schemų. Eilėraštyje, kuris parašytas be rimo matuokliu, tiesiog nenaudojamos rimo schemos, nors kartais gali atsirasti vidinių rimų.
Yra daug skirtingų skaitiklių tipų, o nerimuotame jambiniame pentametre naudojamas metras, kurio kiekviena eilutė susideda iš penkių pėdų. Hegzametru parašytas eilėraštis sudarytas iš eilučių, kurių kiekviena sudaryta iš šešių pėdų, o oktametru eilėraščio eilutėje būtų aštuonios pėdos. Faktinės kiekvienos eilutės pėdos gali būti sukurtos įvairiais būdais, atsižvelgiant į konkretų eilėraštyje naudojamą metrinį stilių.
Šis matuoklis naudoja jambinį stilių, o tai rodo kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų skaičių ir orientaciją kiekvienoje pėdoje. Jambiniame stiliuje yra vienas nekirčiuotas ir vienas kirčiuotas skiemuo vienoje pėdoje, paprastai pirmiausia nekirčiuotas, po kurio eina kirčiuotas skiemuo. Tai dažnai apibūdinama arba vaizduojama kaip „ta TUM | ta TUM | ta TUM | ta TUM | ta TUM“, kuriame „ta“ žymi nekirčiuotą skiemenį, o „TUM“ – kirčiuotą. Jambinio pentametro pavyzdys būtų „Katė laukia žuvų ir pelių dienos“, kurioje įtempiai atsirastų kaip „KATINĖ | LAUKIA | DIENA | ŽUVŲ | ir PELĖS“.
Šio tipo nerimuotą jambinį pentametrą labai daug naudojo anglų poetas ir dramaturgas Viljamas Šekspyras. Daugelyje Šekspyro sonetų buvo naudojamas jambinis pentametras ir struktūra, apimanti paprastą rimo schemą. Tačiau savo pjesėse jis dažnai vengdavo rimų, bet ir toliau rašydavo eilutes jambiniu pentametru, siekdamas didesnio garsinio poveikio, kai jas perteikė jo aktoriai.