Nerine bowdenii – lelijų šeimai priklausanti gėlių rūšis. Iš Pietų Afrikos kilęs augalas dabar auginamas daugelyje pasaulio vietų. Nerinė bowdenii tikriausiai geriausiai žinoma dėl savo ryškių rožinių ir violetinių gėlių, turinčių savitą formą, primenančią vorą arba fejerverkus. Šis daugiametis augalas dažnai naudojamas augmeninei apvadai aplink sodą sukurti, taip pat yra populiarus alpinariumų priedas. Nerinė bowdenii žinoma daugeliu įprastų pavadinimų, įskaitant peleriną gėlę, japoninę vorinę leliją ir Gernsio leliją.
Šios gėlės užauga iki 14–20 colių (26–51 cm) aukščio. Jie taip pat linkę plisti po žeme, todėl juos reikia sodinti bent 1 cm atstumu vienas nuo kito, kad būtų pakankamai vietos šaknims. Dauguma šaltinių rekomenduoja nerine bowdenii svogūnėlius sodinti bent 30 colių (8 cm) gylyje. Jie gali būti sodinami vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, tačiau į žemę turėtų būti dedami tik tada, kai temperatūra vis dar gana šilta.
Šiems augalams reikia pilnos saulės, tačiau mažai tikėtina, kad jie klestės labai karštomis atogrąžų sąlygomis. Jie gali išgyventi per didelius sausros laikotarpius ir paprastai reikia laistyti tik pavasario ir vasaros mėnesiais. Jie išaugina lapus tik pavasarį ir vasarą, o likusią metų dalį yra gana pliki. Vasaros sezono piko metu nerine bowdenii žiedai žydi keletą savaičių.
Kiekvienas augalas išaugina maždaug aštuonias gėles, turinčias ryškų trimitą primenantį profilį. Kiekviena gėlė turi šešis žiedlapius banguotais kraštais, todėl danguje atrodo kaip fejerverkas. Nerine bowdenii žiedai yra ryškiai rožinės arba violetinės spalvos, todėl jie yra puikus būdas pagyvinti paprastą sodą. Jie taip pat išsilaiko keletą dienų po to, kai buvo nupjauti, todėl sodininkai kurį laiką gali juos eksponuoti namuose esančiose vazose.
Nerinio bowdenii gumbai yra labai dideli. Kai kurių išmatavimai siekia 5 arba 6 colius (12–14 cm). Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šios lemputės gali būti labai naudingos sveikatai. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad šių lempučių alkaloidai gali padėti pagerinti dėmesį ir atmintį. Tokio tipo tyrimai galėtų padėti mokslininkams rasti veiksmingesnių būdų gydyti pacientus, sergančius Alzheimerio liga ir kitomis dėmesio ar atminties ligomis.