Nervų apvalkalas yra tam tikra izoliacija, kuri supa į grandinę panašią nervinės ląstelės arba neurono dalį, vadinamą aksonu. Nervų apvalkalo funkcija yra sustiprinti neurono gebėjimą perduoti signalus išilgai savo aksono. Jis pagamintas iš medžiagos, vadinamos mielinu, kurią gamina glijos ląstelės ir kurią sudaro riebalai ir baltymai. Šio mielino nervo apvalkalo praradimas, kaip pasitaiko sergant daugeliu ligų, įskaitant išsėtinę sklerozę ir Guillain-Barre sindromą, gali sulėtinti nervinių signalų perdavimą, todėl gali pablogėti judėjimas, kalba ir pažinimas.
Neuronai susideda iš trijų pagrindinių dalių: somos, aksono ir dendritų. Soma yra neurono „kūnas“ ir vieta, kurioje gaunami nerviniai signalai. Iš somos išsikišęs aksonas – grandinės pavidalo sujungtų „sąjungų“ struktūra, kuria keliauja somos siunčiami išoriniai signalai. Aksono gale yra dendritai, į šakas panašūs kanalai, per kuriuos signalas pagaliau perduodamas į gretimų neuronų somas.
Būtent šie nerviniai signalai diktuoja visus kūno judesius ir funkcijas, pradedant sąmoningu – rankos pakėlimu sveikinimuisi – iki nesąmoningo – vakarienės virškinimo. Siekiant užtikrinti, kad kūnas veiktų sklandžiai, kiekvienas nervinis signalas turi būti perduodamas atitinkamam kūno taikiniui neįtikėtinai dideliu greičiu. Čia įeina nervo apvalkalas. Jis apkabina aksoną kaip rankovė, neleisdamas signalams ištrūkti arba prarasti stiprumą, kai jie praeina išilgai kiekvienos aksono jungties ir taip užtikrina greitą jų perdavimą.
Mielinas, iš kurio susidaro nervo apvalkalas, daugiausia susideda iš riebalų, nors jame taip pat yra šiek tiek baltymų. Mieliną gamina struktūros, žinomos kaip glijos ląstelės, kurios palaiko neuronų formavimąsi ir funkciją. Būtent blyški mielino spalva tam tikriems organams, pavyzdžiui, vidinėms smegenims, suteikia peleninį atspalvį.
Tam tikros autoimuninės ir genetiškai paveldimos ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė ir Guillain-Barre sindromas, pasižymi nervų apvalkalo sunaikinimu. Kai apvalkalas yra pažeistas arba sunaikintas, neurono gebėjimas efektyviai perduoti signalus labai susilpnėja. Todėl sergantieji šiomis ligomis dažnai patiria tokius simptomus kaip judesių, kalbos ir pažinimo sutrikimai. Deja, organizmas nepajėgus natūraliai pakeisti pažeisto mielino. Nuo 2010 m. medicinos mokslininkai stengiasi sukurti mielino pakeitimo metodą, kad nervų apvalkalą pažeidžiančios ligos būtų veiksmingai gydomos.