Nervų inervacija yra terminas, naudojamas apibūdinti nervų pasiskirstymą visame kūne ir tam tikrose srityse, kartu su nervinių impulsų tiekimu. Gydytojai plačiai tiria nervų inervaciją medicinos mokykloje, dažnai padedami skrodimo anatomijos laboratorijoje, ir jie yra atsakingi už žinojimą, kaip kiekvienas nervas pasiskirsto kūne. Nervų inervacijos supratimas yra labai svarbus diagnozuojant ir gydant daugelį sveikatos sutrikimų, pradedant neurologinių problemų diagnozavimu ir baigiant mokymusi išvengti kritinių nervų bendrosios chirurgijos metu.
Nervų sistema prasideda nuo smegenų, kurios nusileidžia į nugaros smegenis. Nervai išsišakoja į visas puses ir veda į daugybę skirtingų kūno dalių. Pavyzdžiui, regos nervas inervuoja akį, ir tai yra klasikinis tankios nervų inervacijos pavyzdys, o tai reiškia, kad daugelis nervų yra susitelkę į labai mažą plotą. Nervai gali būti savanoriški arba nevalingi, priklausomai nuo to, kur jie atsiranda ir ką jie daro. Savanoriškus nervus gali valdyti sąmoningos žmogaus mintys, o nevalingi nervai yra autonominių organizmo procesų, kurie palaiko kūno funkcionavimą, dalis.
Rankos yra dar viena tankios nervų inervacijos sritis, atspindinti labai specializuotas rankų funkcijas ir tikslios kontrolės poreikį. Nervai patenka į plaštaką ties riešo ir pasiskirsto per delną iki pirštų, todėl žmonės gali valdyti rankas ir atlikti įvairias užduotis – nuo šakutės griebimo iki neurochirurgijos. Tanki inervacija taip pat leidžia labai tiksliai ir išsamiai jutiminei informacijai grįžti į smegenis.
Kartais nervų inervacija gali sukelti netikėtų būdų. Pavyzdžiui, klajoklis nervas inervuoja daugelį visceralinių organų, nepaisant to, kad nervų šakos išilgai nugaros smegenų yra daug arčiau vidaus organų nei klajoklis nervas. Vagus nervas užtikrina nevalingą inervaciją, išlaikydamas pilvo organų darbą atliekant įvairias užduotis net tada, kai žmogus miega.
Neurologams gali būti svarbu žinoti, kuris nervas kuria naujoves, kuriai kūno daliai, nes jie gali panaudoti informaciją apie kūną, kad susiaurintų nervų sistemos pažeidimus. Pavyzdžiui, paralyžiaus atvejais gydytojai gali nustatyti tikslią nugaros smegenų pažeidimo vietą, nustatydami, kurios kūno vietos yra paralyžiuotos. Smegenų pažeidimas taip pat gali sukelti nervų inervacijos problemų, pavyzdžiui, žmonėms, kurių smegenų kamienai yra pažeisti, todėl jie negali savarankiškai kvėpuoti.