Nesąmoningas žodis yra skiemuo arba skiemenų grupė, kurią galima ištarti pagal kalbos fonetines taisykles, bet kurios skaitytojui ar klausytojui neperduoda jokios reikšmės. Pavyzdžiui, toks žodis kaip „Keev“ nėra tikras žodis anglų kalba, bet vis tiek gali būti ištartas pagal anglų kalbos fonetines taisykles. Tokie žodžiai atsiranda įvairiuose literatūriniuose kontekstuose, bet paprastai egzistuoja tik dėl nesąmoningo žodžio skambesio. Pavyzdžiui, „Keev“ rimuojasi su „palikti“ ir dėl šios priežasties gali būti naudojamas eilėraštyje, ypač jei vietoj bet kurio tikrąją reikšmę turinčio žodžio reikalingas beprasmis garsas.
Literatūra ir poezija yra vienas bendras kontekstas, kuriame gali būti vartojamas nesąmoningas žodis. Kartais, kaip ir ieškodamas rimuoto žodžio, rašytojas gali naudoti nesąmoningą žodį dėl konkretaus jo skleidžiamo garso. Eilėraštyje rašytojas taip pat gali pasirinkti žodį su kirčiuotu ar nekirčiuotu skiemenimis, atsižvelgdamas į eilėraščio metrą. Tokiais žodžiais kartais kuriamas humoras ir literatūroje.
Laikui bėgant nesąmoningas žodis gali įgyti prasmę, nes jis vartojamas tam tikram tikslui, kol nebus priimtas į kalbos leksiką. Kitais atvejais prasmės suteikimas nesąmoningam žodžiui gali būti visiškai tyčinis ir apgalvotas veiksmas. Tai gali nutikti, pavyzdžiui, kai padaromas mokslinis atradimas ir jam reikia pavadinimo.
Kai kuriais atvejais vienam ar keliems nesąmoningiems žodžiams suteikiama specifinė reikšmė arba jie vartojami konkrečiam tikslui, netampant kalbos leksikos dalimi. Tokiu būdu vartojami žodžiai yra žinomi kaip „nevienodi žodžiai“. Tokie žodžiai paprastai vartojami tik vieną kartą ir viename kontekste, pavyzdžiui, konkrečioje vieno rašytojo knygoje ar eilėraštyje. Vieno žodžio vartojimo paprastai nepakanka, kad šis žodis atsidurtų kalbos žodynuose.
Asmenys, sergantys afazija, sutrikimu, atsirandančiu dėl smegenų kalbos dalių pažeidimo, kartais į savo kalbą įmaišo nesąmoningą žodį ar nesąmoningus žodžius. Tai ypač būdinga ekspresyviajai afazijai, kuri turi įtakos individo bendravimo būdui. Šie nesąmoningi žodžiai kartais sumaišomi su tikrais žodžiais savotiškose „žodžių salotose“, kuriose nėra tikros bendros prasmės. Priklausomai nuo paciento afazijos tipo, jis gali suprasti šnekamąją ir rašytinę kalbą arba nesuprasti.