Nesąžininga verslo praktika atsiranda, kai įmonė veikia taip, kad pažeidžia bendrą vartotojų pasitikėjimą tokiomis įmonėmis. Jie gali būti taikomi daugelyje pramonės šakų – nuo akivaizdžių įvairių produktų ir paslaugų pirkimo iki ne tokių akivaizdžių atvejų, kaip skolų išieškojimas ir nuomos reikalai. Paprastai tam, kad būtų laikomasi nesąžiningos verslo praktikos, atitinkamo verslo veiksmas turi būti susijęs su sukčiavimu, klaidinimu arba veiksmu, kuris vien dėl tokio veiksmo įpareigoja verslą taikyti pernelyg nesąžiningas sąlygas.
Daugumoje jurisdikcijų galioja nesąžiningos verslo praktikos įstatymai, siekiant apsaugoti vartotojus nuo tokios praktikos. Paprastai įstatuose bus nurodyta, kokio pobūdžio veiksmas gali sukelti ieškinį dėl nesąžiningos verslo praktikos, ir nurodoma teisių gynimo priemonė, kuri bus suteikta tam tikroje situacijoje. Dažniausiai teisių gynimo priemonė yra restitucija, tačiau prireikus teismas įsako nutraukti atitinkamą praktiką. Jei aplinkybės yra ypač sunkios, teismas gali skirti baudą atlyginti žalą arba įpareigoti visiškai nutraukti veiklą. Daugelyje jurisdikcijų dabar reikalaujama, kad kiekvienas, pareiškęs ieškinį dėl nesąžiningos verslo veiklos, patirtų tam tikrą apčiuopiamą finansinę žalą, kad galėtų atsiimti apdovanojimą.
Viena aplinkybė, dėl kurios gali būti pareikštas skundas dėl nesąžiningos verslo praktikos, yra sukčiavimas arba klaidinančios informacijos pateikimas vartotojams vykdant verslą. Pavyzdžiui, automobilių pardavėjas gali reklamuoti parduodamą naudotą automobilį, nurodydamas, kad variklis, stabdžiai ar koks nors kitas automobilio aspektas buvo pakeistas visiškai naujomis dalimis. Jei aptariama transporto priemonė iš tikrųjų nebuvo prižiūrima taip, kaip nurodė bendrovė savo reklamoje, tai gali būti nesąžininga verslo praktika, kurią sukelia sukčiavimas. Tikėtina, kad transporto priemonės pirkėjas turėtų teisę į skirtumo tarp sumokėtos kainos ir automobilio vertės grąžinimą be klaidingų patobulinimų.
Nesąžiningumas – pernelyg nesąžiningos sąlygos dėl didelių derybinių galių skirtumų – yra kažkas, ką ne taip lengva įrodyti, tačiau kai kurios aplinkybės vis dėlto sukelia tokio pobūdžio teiginius. Vaistų kompanija, kuri siūlo rinkoje eksperimentinį vaistą nuo vėžio, su sąlyga, kad kiekvienas, kuris perka ir vartoja vaistą, negali pareikšti bendrovei dėl kokių nors priežasčių į teismą, dėl nesąžiningumo gali pradėti nesąžiningos verslo praktikos veiksmus. Gyvybei pavojingos ligos egzistavimas ir dėl to kylantis desperatiškumas ieškant išgydymo sukuria didelį potencialą, kad derybinės galios gali skirtis. Išlyga, kuri tokiu būdu pasinaudoja tokia desperacija, greičiausiai bus laikoma nesąžininga.