Nešiojama infraraudonųjų spindulių pirtis – tai vieno žmogaus pirtis, kurią gana nesunkiai galima perkelti į skirtingas vietas. Infraraudonajai spinduliuotei gaminti naudoja spinduliuojamą šilumą – šilumą, perduodamą be tiesioginio kontakto. Nešiojamos pirtys gali būti pagamintos iš įvairiausių medžiagų ir stilių, o kaip šilumos šaltinis paprastai naudojamos elektrinės krosnelės, nors kai kuriose pirtyse naudojami turmalino akmenys.
Vienas iš labiausiai paplitusių nešiojamųjų infraraudonųjų spindulių pirties stilių yra su sėdyne, pavyzdžiui, kėde ar suoliuku, kartu su krosnele uždaroje talpykloje, pagamintoje iš Mylar®, liejimo plastiko ar kitos tinkamos medžiagos. Kitas stilius yra kokono formos, pakabintas ant kilimėlio, ir skirtas pirtims gulint. Nešiojamos pirtys apgaubia kūną, išskyrus galvos sritį, ir paprastai turi šoninius plyšius rankoms iškelti, pavyzdžiui, žurnalui skaityti.
Nešiojama infraraudonųjų spindulių sauna dažniausiai naudojama kaip priemonė gauti kai kuriuos sveikatos SPA privalumus namuose ar keliaujant. Tai gali būti alternatyvios sveikatos programos, pvz., siūlomos SPA, dalis, orientuota į holistinį gydymą ar gydymą. Manoma, kad infraraudonųjų spindulių pirtis turi panašią naudą sveikatai, kaip ir tradicinėse pirtyse, kuriose garo šilumai gaminti naudojamos karštos anglis, tačiau infraraudonųjų spindulių sauna vadinama „sausa sauna“, nes ji gamina šilumą ir prakaituoja nenaudodama vandens.
Be to, nors įprastoje saunoje temperatūra paprastai yra tarp 158–212 °F (70–100 °C), infraraudonųjų spindulių pirtis paprastai veikia 60–80 °F (15.5–27 °C) žemesnėje temperatūroje, paprastai esant maksimaliai temperatūrai. 130 °F (54.4 °C). Įprasta nešiojama infraraudonųjų spindulių sauna įkais iki optimalios temperatūros per palyginti trumpą laiką. Ji taip pat skiriasi nuo įprastos pirties tuo, kad jos infraraudonoji spinduliuotė gali prasiskverbti iki 2 colių (5 cm) į odą, o įprastos pirties šiluma sustoja šalia odos paviršiaus.
Nešiojamoji infraraudonųjų spindulių sauna gali būti vieno iš trijų tipų: artimųjų infraraudonųjų spindulių, vidutinių infraraudonųjų spindulių arba tolimųjų infraraudonųjų spindulių. Paprastai manoma, kad tolimoji infraraudonoji spinduliuotė duoda didžiausią naudą organizmui, nes didesnis teigiamų jonų kiekis organizme pakeičiamas neigiamais jonais. Taip pat jaučiamas gilesnis infraraudonųjų spindulių įsiskverbimas į kaulus ir raumenis, kad pašalintų toksinus.
Be daugelio kitų naudos sveikatai, kurią ji gali suteikti, nešiojama infraraudonųjų spindulių sauna padeda sumažinti artritinį skausmą ir sąnarių sustingimą. Jis taip pat gali padėti sumažinti stresą ir padidinti kraujotaką, šildant ir plečiant arterijas ir venas. Tačiau patartina naudoti atsargiai. Vienu metu rekomenduojama neviršyti daugiau nei pusvalandžio seansų.
Nors visose pirtyse išsiskiria prakaitas, įprastose pirtyse ir infraraudonųjų spindulių pirtyse tai daroma skirtingai. Įprasta pirtis šildo orą, o infraraudonųjų spindulių pirtis sušildo ore esančius objektus, pavyzdžiui, kūną uždaroje erdvėje. Infraraudonieji spinduliai gali išgauti iki trijų kartų daugiau prakaito nei įprastoje pirtyje. Taip pat daug vandens molekulių jonizacija gali sukelti alpimą, ypač tiems, kurie vartoja vaistus nuo kraujospūdžio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Be tinkamų atsargumo priemonių infraraudonųjų spindulių sauna taip pat gali nudeginti ar pažeisti akis. Per didelis arba ilgalaikis infraraudonųjų spindulių šilumos poveikis gali nudeginti odos paviršių. Jei nesilaikysite rekomenduojamo pusvalandžio termino, galite išvengti šios komplikacijos. Tačiau rimtesnė pasekmė yra galimas akių pažeidimas dėl tolimosios infraraudonosios spinduliuotės. Akių apsauga, pvz., ultravioletinių spindulių kaukės dėvėjimas, gali padėti išvengti ragenos nudegimų. Be to, gali būti naudinga gerti daugiau vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos.