Neteisėti kovotojai – tai kovotojai arba civiliai asmenys, veikiantys turėdami priešiškų ketinimų nepaisydami tarptautinės humanitarinės teisės nustatytų karo taisyklių. Pagal 1949 m. Trečiosios Ženevos konvencijos (GCIII) III straipsnį su neteisėtu kovotoju turi būti elgiamasi humaniškai, net jei jis neturi karo belaisvio (POW) statuso. Vyriausybės pašalina grėsmę ieškodamos jų ir gaudydamos arba tikslingai žudydamos. Tarptautinės žmogaus teisių grupės yra susirūpinusios, kad sulaikius žmones kaip neteisėtus kovotojus, vyriausybėms suteikiama laisvė elgtis su jais nežmoniškai.
Terorizmo grupės nepriklauso armijai ar organizuotai valstybės valdomai milicijai ir joms nėra valstybės patvirtintų sankcijų dalyvauti mūšyje su priešo kariais. Jie laikomi nereguliariais kariškiais, nepriklausančiais įprastoms armijomis ir dažnai užsiima slapta taktika bei smūgiais ir bėk. Specialiosios pajėgos, kurioms taikomos sankcijos, dažnai taiko tokias pačias strategijas, naudodamos jas savo konfliktuose ir savo ruožtu prieš neteisėtą kovotoją, į kurį nusitaikė.
GCIII nuostatos, susijusios su karo belaisviais, apima atvirą ginklų nešiojimą, priklausymą valstybės sankcionuotai kariuomenei ar milicijai, turinčiai skiriamąjį ženklą, pavyzdžiui, uniformą ar skiriamuosius ženklus, ir pavaldumą už pavaldinius atsakingam asmeniui. Jie turi vykdyti savo operacijas pagal pripažintas kovos taisykles. Nereguliarios karinės grupės paprastai neatitinka šių reikalavimų.
Pagal nepaprastosios padėties įstatymą tautos valdymo organui ar asmeniui dažnai suteikiama precedento neturinti galia plėsti valdžią arba priimti įstatymus, apribojančius piliečių teises ir laisves. Dėl pasaulinio karo su terorizmu kai kurios šalys įvedė komendanto valandą, kratas, karo padėtį ir stebėjimą, kad išnaikintų teroristines ir neteisėtas kovotojų grupes. Šių grupių bandymai naudoti saugomus žmones ir nuosavybę kaip skydus yra priimtų karo įstatymų pažeidimai.
Tikslinis žudymas yra neteisėto kovotojo, dalyvaujančio ginkluotame konflikte ar teroristinėje veikloje, sunaikinimas ir nėra saugomas pagal GCIII. Žmogaus teisių grupės iškėlė klausimus dėl slapto „hitų sąrašo“ moralės ir galimo tarptautinės teisės pažeidimo, kuris draudžia vykdyti egzekuciją be tinkamo proceso. Jie teigia, kad klaidinga žvalgyba padidina papildomą žalą ir žudo nekaltus civilius. Tikslinis neteisėto kovotojo nužudymas ginamas ne kaip žmogžudystė, o kaip gynybinis veiksmas.
Neteisėtam kovotojui gali būti taikoma sulaikymo šalies vidaus teisė arba karinis tribunolas. Prieš paskelbiant, kad pagal GCIII turi būti elgiamasi humaniškai. Tai užkerta kelią kankinimui, žeminimui, žeminimui ir egzekucijai. Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą įpareigoja ją pasirašiusias šalis vengti sunkaus netinkamo elgesio net karo metu. Nors dauguma pasaulio šalių yra priėmusios Konvenciją, žmogaus teisių grupės pastebėjo, kad tokių veiksmų prieš neteisėtą kovotoją vis dar pasitaiko.