Netekties poezija – tai poezija, kurioje apraudama mirus mylimam žmogui, dažnai skaitoma per laidotuves arba rašoma specialiai jiems. Eilėraščiuose dažniausiai kalbama apie netekties ir liūdesio jausmus, kuriuos patiria žmonės, praradę ką nors, kas jiems yra artima. Kai kurios netekties poezija yra niūrios, bet kai kurios pakelia nuotaiką. Pagrindinis netekties poezijos tikslas – padėti gyviesiems susidoroti su mirusiųjų netektimis ir iš dalies romantizuoti jų egzistavimą.
Netektis arba sielvartas yra psichologinis procesas, susidedantis iš penkių pagrindinių etapų: neigimo, pykčio, derybų, depresijos ir priėmimo. Laikas, per kurį žmonės pereina šiuos etapus ir galiausiai susitaiko su mirusiųjų mirtimi, gali labai skirtis, o kai kuriems žmonėms labai sunku susitaikyti su artimo žmogaus netektimi. Laidotuvių paslaugos paprastai padeda žmonėms gedėti mirusiojo ir suburti mirusiojo šeimą bei draugus kartu spręsti netekties.
Poezija yra meno forma, kuria rašytojas išreiškia emocijas arba bando užfiksuoti sceną eilėraščiu. Egzistuoja daug skirtingų poezijos tipų – nuo japoniškų haiku, sudarytų tik iš trijų eilučių, iki epinių eilėraščių, tokių kaip Dantės „Dieviškoji komedija“. Poezijai nereikia rimuoti, nors rimavimo schemas poetai dažnai naudoja kaip techniką. Eilėraščius galima rašyti praktiškai bet kokia tema; Pavyzdžiui, Rudyardo Kiplingo „Jeigu“ parašyta tarsi iš tėvo sūnui kalbama tapimo vyru tema, o Edgaro Allano Poe „Varnas“ – šiurpinantis pasakojimas apie našlį, kurį persekioja varnas.
Įprasta laidotuvių paslaugų dalis JAV ir kitose pasaulio šalyse yra liūdesio ar poezijos žodžių skaitymas. Netekties poezija yra bet koks eilėraštis, parašytas gedėti dėl mylimo žmogaus netekties, neatsižvelgiant į eilėraščio toną, stilių ar ilgį. Tačiau paprastai netekčių poezija bus niūri, dalis išaukština mirusiojo dorybes, o vėliau pereina prie netekties jausmų, kuriuos jaučia jo išgyvenusieji. Kitoje netekties poezijoje pagrindinis dėmesys skiriamas gedinčiųjų pagalbai susitaikyti su savo netektimi. WH Audeno „Laidotuvių bliuzas“ yra populiarus netekties eilėraštis, kuriame skamba įtaigus posmas: „Jis buvo mano šiaurė, mano pietai, mano rytai ir vakarai / mano darbo savaitė ir sekmadienio poilsis, / mano vidurdienis, vidurnaktis, mano pokalbis, mano daina; / Maniau, kad meilė tęsis amžinai; Aš buvau neteisus.”