Netektis reiškia emocinio skausmo laikotarpį po draugo, šeimos nario ar mylimo augintinio mirties. Psichikos sveikatos ekspertai apibrėžia normalias stadijas, kurias žmonės patiria po mirties, tačiau jausmai gali sutapti ir pasireikšti ciklais. Žmonės gedi skirtingai ir gali greitai susidoroti su netektimi arba ištverti ilgą procesą, kol įvyksta emocinis išgijimas. Kai gedėjimo procesas įstringa viename etape, tai gali reikšti, kad reikia konsultacijos dėl netekties.
Mirus mylimam žmogui, pirmasis netekties etapas dažniausiai pasireiškia kaip neigimas arba netikėjimas. Žmogus gali jaustis bejėgis ir apsvaigęs, net jei miręs žmogus sirgo ilgai trunkančia liga. Jei mylimasis buvo finansinės ar emocinės paramos šaltinis, gali kilti panikos jausmas, kai gedinčiajam kyla klausimas, kaip jis ar ji susitvarkys vienas.
Laidotuvės ir atminimo paslaugos gali padėti žmonėms šiame netekties etape priimti mirties realybę. Kai kuriems žmonėms kūno stebėjimas padeda suvokti, kad žmogaus tikrai nebėra. Šie ritualai paprastai pašalina sustingimo jausmą ir atveria kelią kitam sielvarto etapui, paprastai pykčio jausmui.
Netekties proceso metu gedintysis gali supykti ant mylimo žmogaus, kuris mirė už tai, kad jį paliko. Jis taip pat gali kaltinti gydytojus ar kitus ligoninės darbuotojus, kad neišgelbėjo žmogaus gyvybės. Kartais šis pyktis nukreiptas į draugus ar giminaičius, kurių galbūt nebuvo, kai jų reikėjo. Sielvartas gali įsisavinti kaltę dėl praeityje kilusių nesutarimų su mirusiu asmeniu.
Depresija paprastai atsiranda po pykčio stadijos ir paprastai prasideda keturias-šešias savaites po mirties. Šis laikotarpis gali būti pažymėtas intensyvaus liūdesio ir verksmo laikais, ypač kai kažkas primena gedinčiajam apie netektį. Šiame etape teigiamų prisiminimų prisiminimas paprastai padeda kam nors išgyventi liūdesį. Tai laikoma esmine įveikos proceso dalimi, kuri ilgainiui paprastai tampa pakenčiama.
Kai depresija palengvėja, paprastai atsiranda priėmimas. Emocijos dažniausiai tampa ne tokios intensyvios, ir žmogus vėl pradeda normalią veiklą. Jis ar ji vis tiek gali susirgti depresija reikšmingomis datomis, susijusiomis su netektimi, arba išgirdęs tam tikrą dainą. Fiziniai simptomai, susiję su netektimi, paprastai pagerėja sutikus, pavyzdžiui, miego sutrikimai ir apetito praradimas.
Skirtingos kultūros sprendžia mirtį pagal skirtingus įsitikinimus ir papročius. Gedėjimas gali būti triukšmingas ir viešas arba tylus ritualas, laikomas privačiu. Kai kurios kultūros apibrėžia gedulo laikotarpį, kai išgyvenusieji dėvi juodus drabužius ir susilaiko nuo pasimatymų ar nedalyvauja tam tikruose socialiniuose renginiuose. Kai kuriuose regionuose atminimo šventovės namuose saugo prisiminimus apie mylimąjį.