Romanų, prozos ar bet kurio kito literatūros kūrinio personažų asmenybės auditorijai vaizduojamos netiesiogine arba tiesiogine charakteristika. Tiesiogiai apibūdindamas, autorius pasakoja skaitytojui apie tuos būdingus bruožus. Priešingai, netiesioginis apibūdinimas parodo skaitytojui tas savybes. Ši apibūdinimo forma paprastai pasiekiama derinant kalbą, mintis, efektus, veiksmus ir išvaizdą, vadinamą STEAL metodu.
Pirmasis netiesioginio charakterizavimo metodas yra kalbos vartojimas taip, kad jis tinkamai atspindėtų charakterį ir atskleistų tam tikras asmens savybes. Dialogo pagalba skaitytojui atskleidžiami veikėjų bruožai ir asmenybė. Šią kalbą gali pasakyti atskiras veikėjas, atskleidžiantis tam tikras apie save savybes, arba tai gali būti dialogas, pasakytas kito veikėjo apie individą.
Ši charakterizavimo forma taip pat reikalauja, kad autorius per veikėjų mintis perteiktų tam tikrus asmenybės ir būdingus bruožus. Daugelis romanų ir kitų literatūros kūrinių atskleidžia skaitytojui privačius veikėjo jausmus ir mintis. Pavyzdžiui, užuot tiesiog pasakęs: „Adomas jautėsi liūdnas“, kuris būtų tiesioginio charakterizavimo pavyzdys, autorius gali perteikti Adomo liūdesį skaitytojui, atskleisdamas asmenines personažo mintis. Netiesiogiai reikšdami mintis ir jausmus skaitytojai gali geriau suprasti veikėją ir užmegzti glaudesnį ryšį su juo.
Trečias būdas – parodyti, kokį poveikį personažas daro kitiems asmenims. Paprastai tai pasiekiama atskleidžiant kitų veikėjų mintis ir veiksmus, susijusius su asmeniu. Autorius turi parodyti, kaip kiti veikėjai jaučiasi apie asmenį ir kaip jie bendrauja su veikėju. Šis metodas tikriausiai yra vienas iš sudėtingiausių, nes jis yra šiek tiek dvigubas, o tai reiškia, kad autorius turi parodyti kitų veikėjų reakcijas, kad atskleistų atitinkamo asmens poveikį ir netiesioginį apibūdinimą.
Paskutiniai du metodai pasiekiami atskleidžiant veikėjo veiksmus ir išvaizdą. Užuot tiesiog pasakęs auditorijai, kokie yra veikėjo veiksmai, autorius parodo veiksmus atskleisdamas individo elgesį. Pavyzdžiui, jei Adomas susijaudinęs, autorius tai parodo atskleisdamas Adomo veiksmus, o ne sakydamas: „Adomas buvo susijaudinęs“. Lygiai taip pat fizinės veikėjo savybės atskleidžiamos skaitytojui naudojant netiesioginius metodus, pavyzdžiui, sakydamas: „Skaisčios mėlynos Adomo akys spindėjo iš laukimo“.