Netiesioginio objekto įvardis naudojamas daiktavardiui sakinyje pakeisti netiesioginio objekto padėtyje. Įvardžiai vartojami sakiniuose įvairiose pozicijose, o daiktavardžiai, tokie kaip „vyras“ arba „tėvai“, pakeičiami „jis“ ir „jie“. Netiesioginis objektas sakinyje yra frazė ar žodis, nurodantis, kam ir kur yra skirtas veiksmas, atliekamas su tiesioginiu objektu. Tokiame sakinyje kaip „Aš mečiau į jį savo knygą“ žodis „jis“ yra netiesioginis objekto įvardis, nurodantis asmenį, į kurį buvo įmestas tiesioginis objektas „mano knyga“.
Tinkamas netiesioginio objekto įvardžio vartojimas yra gana paprastas, tačiau tam reikia, kad angliškai kalbantis asmuo suprastų keletą gramatinių sąvokų. Skirtumas tarp daiktavardžio ir įvardžio yra svarbus, nes daiktavardžiai paprastai neturi objektyvių ar subjektyvių atvejų. Daiktavardis, pvz., „knyga“, gali būti naudojamas kaip sakinio objektas „Ši knyga yra didelė“ arba kaip objektas kaip „nusipirkau šią knygą“. Priešingai, įvardžiai turi skirtingus atvejus, kurie naudojami priklausomai nuo to, ar įvardis yra sakinio objektas ar subjektas.
Subjektyvus įvardis naudojamas, kai įvardis užima daiktavardžio vietą kaip subjektą, pvz., žodis „ji“ tekste „Ji nusipirko knygą“. Kai įvardžiai naudojami kaip objektas, tada naudojamas objektyvus atvejis, pvz., „ji“ „aš ją pažįstu“ arba žodis „jie“ „šuo juos išgąsdino“. Šiuose pavyzdžiuose naudojami objektyvūs įvardžiai yra tiesioginiai sakinių objektai; įvardžiai yra objektas, dėl kurio atliekamas sakinio veiksmas.
Paprasti sakiniai dažnai neturi jokio objekto, pvz., „Aš miegojau“ arba tik tiesioginio objekto, pvz., „Aš išmečiau knygą“. Kai veiksmas atliekamas su objektu, kažkuo ar kažkuo kitu atžvilgiu, dažnai naudojamas netiesioginis objektas. Sakinyje „Mečiau į jį savo knygą“ žodis „aš“ yra sakinio objektas, o „mečiau“ yra predikatas, nurodantis sakinio veiksmą. Netiesioginis objekto įvardis sakinyje „jis“ yra prielinksnio frazės „pas jį“ dalis, kuri yra visas netiesioginis objektas.
Panašų netiesioginio objekto įvardžio pavyzdį galima rasti sakinyje „Šuo davė man kamuolį“. Šiame sakinyje „šuo“ yra sakinio objektas, o „davė“ yra predikatas. Tačiau „aš“ nėra tiesioginis objektas, nes sakinio veiksmas atliekamas „kamuoliui“. Šuo duoda kamuolį, todėl „kamuolys“ yra tiesioginis objektas. Nors „aš“ seka predikatą, jis yra netiesioginis objekto įvardis, o ne tiesioginis objektas.