Kas yra netikras nėštumas?

Netikras nėštumas – tai reiškinys, kai moteris patiria daug nėštumo simptomų, tačiau iš tikrųjų nelaukia. Šis reiškinys, dar vadinamas isteriniu nėštumu, nėra ypač dažnas žmonėms, tačiau pasitaiko kitiems žinduoliams. Kai moteris patiria netikrą nėštumą, šis reiškinys vadinamas pseudocizeze. Kai kitos rūšys patiria netikrą nėštumą, tai vadinama pseudonėštumu. Kai moteris patiria klaidingą nėštumą, ji paprastai tvirtai tiki, kad yra nėščia, ir ji taip pat turi daugybę fiziologinių simptomų, patvirtinančių įsitikinimą.

Vienas iš nėštumo požymių, „kūdikio guzas“ pilvo srityje, dažnai pasireiškia moterims, kurios patiria netikrą nėštumą. Pilvo pūtimas yra viena iš priežasčių, kodėl ji ir kai kuriais atvejais aplinkiniai mano, kad ji turi vaiką. Gydytojo apžiūra, ypač naudojant ultragarso technologiją, gali nustatyti, kad moters gimdoje vaisiaus nėra. Kai kurios moterys taip pat jaučia rytinį pykinimą, krūtų skausmą, taip pat menstruacijų nebuvimą – visa tai taip pat yra nėštumo simptomai. Kai kurios netikrą nėštumą patyrusios moterys taip pat pranešė apie vaisiaus judesių pojūtį.

Plačiai manoma, kad žmonių netikras nėštumas yra psichologiškai nulemtas. Yra keletas teorijų, kad netikras nėštumas gali būti gilaus noro turėti vaiką rezultatas. Tačiau šiuo metu nėra teorijos, kurią visi priimtų, taip pat yra atvejų, kai tam tikrose egzistuojančiose teorijose kyla skylių. Pavyzdžiui, kai kurios moterys patiria netikrą nėštumą, tačiau tvirtina, kad nenori turėti vaiko.

Kaip nėra galutinės klaidingo nėštumo priežasties, taip pat nėra ir galutinio gydymo. Daugeliu atvejų netikrą nėštumą patyrusios moterys bus nukreiptos pas psichikos sveikatos specialistą. Psichikos sveikatos specialistų teikiamas gydymas gali labai skirtis ir nėra psichikos sveikatos gydymo, kuris būtų plačiai naudojamas ir žinomas, kad išgydytų netikrą nėštumą. Yra keletas statistinių duomenų, rodančių konkrečias amžiaus grupes, kurioms gresia didesnė netikro nėštumo rizika. Tačiau taip pat yra pranešimų, rodančių, kad yra nuokrypių, įrodančių, kad nėra vienos amžiaus grupės, kuri patiria tik šį reiškinį.