Neurodermitas yra odos būklė, kuriai būdingas lėtinis niežėjimo ir įbrėžimų ciklas, kurio metu pacientas jaučia niežulį, įbrėžimus ir dirgina odą, o tai sukelia stipresnį niežėjimą. Jį gali būti sunku gydyti, nes norint išspręsti problemą dažnai reikia pakeisti paciento elgesį. Neurodermitą gali gydyti dermatologas, galintis susidoroti su odos sudirgimu, ir psichologas, galintis padėti pacientui spręsti elgesio problemas.
Kai kuriais atvejais neurodermitą sukelia savęs sužalojimas, dažniausiai dėl streso. Žmonės gali priverstinai subraižyti ar nerimauti ant odos ir galvos odos, todėl gali atsirasti pleiskanojančių pažeidimų, o šie pažeidimai savo ruožtu niežti, todėl pacientas gali kasytis ir sukelti ciklinę odos problemą. Kitos neurodermito priežastys yra situacijos, kurios dirgina nervų galus, pvz., cheminis poveikis, aptempti drabužiai, ilgalaikis spaudimas ir kt. Tokiais atvejais sudirgusios nervų galūnėlės pradeda siųsti signalą, kad juos niežti, net tada, kai nėra nieko, kas galėtų sukelti dirginimą ar niežėjimą.
Ši būklė taip pat žinoma kaip lichen simplex chronicus. Paciento oda paprastai būna paraudusi, pleiskanojanti, kurioje gali atsirasti kietų sudirgintos odos mazgelių. Jei pacientai pakankamai kasosi, gali susidaryti atvirų opų, kurios gali prasiskverbti ir sudaryti angą bakterijoms patekti į organizmą. Oda taip pat dažnai būna sausa ir pleiskanojanti. Neurodermitas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Ginklai yra įprasta vieta, kaip ir galvos oda. Žmonėms, turintiems odos problemų, neurodermitas dažnai pasireiškia senose probleminėse vietose. Pavyzdžiui, žmogui, kuriam anksčiau buvo dilgėlinė ir rankų dirginimas, atsiras rankų pažeidimų.
Neurodermito gydymas apima vietinį antibiotikų ir steroidų vartojimą uždegimui ir galimai infekcijai valdyti. Odą raminančius kremus taip pat galima naudoti niežėjimui numalšinti, kad pacientas mažiau dirgintų. Galiausiai pacientas turi mažiau kasytis. Kai kurie pacientai gali patys susidoroti su įbrėžimais, o kiti naudojasi tokiais būdais, kaip trumpai nukirpti nagus ir mūvėti pirštines, kad mažiau sužalotų odą. Apsilankymas pas psichologą gali padėti ir pacientui, kuris nori išmokti nesidraskyti.
Pacientams, kuriems neurodermitas išsivystė dėl nervingumo ar nervingumo, kartais gali būti naudingi trankviliantai. Šie vaistai padeda pacientui išlikti ramiam, gali sumažinti streso ir nusiminimo jausmus, kurie prisideda prie kasymosi elgesio išsivystymo. Idealiu atveju pacientai, kuriems reikia raminamųjų vaistų, taip pat turėtų apsilankyti pas psichologą, kad išmoktų įveikti stresą ir spręstų stresą sukeliančias problemas.