Neuroektoderma yra išorinio embriono sluoksnio dalis, kuri skiriasi į daugybę struktūrų, susijusių su smegenimis ir nervų sistema. Neuroektodermoje dalyvauja du skirtingi komponentai – nervo skiauterė ir neurovamzdelis. Šios embriono dalies vystymosi klaidos gali sukelti nėštumo praradimą arba reikšmingus apsigimimus. To ne visada galima išvengti, nors tėvai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintų tokių problemų kaip nervinio vamzdelio defektų atsiradimo riziką.
Neuroektodermoje nerviniame vamzdelyje yra ląstelių, kurios galiausiai suformuos smegenis ir nugaros smegenis. Viena iš nervinio vamzdelio defektų priežasčių, kai šis procesas nutrūksta, yra folio rūgšties trūkumas besilaukiančiai motinai. Nėštumo metu besiruošiančios pastoti žmonės gali vartoti folio rūgšties papildus, kad palaikytų besivystantį vaisių. Anksti susiformavus neuroektodermai, būtina vartoti papildus prieš nėštumą, nes kai žmonės sužino apie nėštumą, gali būti per vėlu.
Nervų skiauterė prisideda prie periferinės nervų sistemos formavimosi kartu su struktūromis, tokiomis kaip širdies ir veido dalys. Su jais susijusios problemos gali sukelti įvairaus laipsnio apsigimimus, priklausomai nuo problemos pobūdžio ir vietos. Šios ląstelės yra pluripotentinės, stimuliuojamos gali diferencijuotis į daugybę skirtingų audinių tipų. Dėl turtingos šių embrioninių kamieninių ląstelių galios jas domina mokslininkai, kurie gali panaudoti paaukotą embrioninę medžiagą ląstelėms eksperimentiniais tikslais kultivuoti.
Embrionų formavimasis vyksta įvairiais etapais, tarpininkaujant cheminiams signalams, kontroliuojantiems ląstelių dalijimąsi ir migraciją. Kai ląstelės pradeda daugintis, susidaro neuroektoderma, o viduje esančios ląstelės turi migruoti į vietą, kad pradėtų augti į įvairias fizines struktūras. Atsiradus šioms struktūroms, jos gali augti ir jungtis su kitomis besivystančio embriono sistemomis, palaipsniui bręsdamos vėlesnėje nėštumo fazėje, kol kūdikis bus pasirengęs gimti.
Su neuroektoderma susijusių struktūrų formavimosi pažangą galima įvertinti ultragarsiniu besivystančio vaisiaus vaizdavimu. Vaisiaus vystymasis vyksta pagal laiko juostą, o technikas gali nustatyti, ar nėštumas yra normaliose ribose, ar yra problemų, pavyzdžiui, uždelstas vystymasis. Technikas gali ieškoti konkrečių struktūrų ir gali jas išmatuoti, kad patikrintų, ar nėra apsigimimų požymių, kai kurie iš jų palieka signalinius ženklus, kurie gali būti matomi ultragarsu.