Neurofibriliniai raizginiai randami Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenų ląstelėse. Jie yra vienas iš skiriamųjų Alzheimerio ligos požymių, kartu su baltymų, vadinamų amiloidinėmis plokštelėmis, sankaupomis. Mikroskopiniame lygmenyje matomas neurofibrilinis raizginys, susidedantis iš į siūlus panašių struktūrų, vadinamų mikrovamzdeliais, pluošto. Jie yra susipynę su baltymais, žinomais kaip tau baltymai. Tau baltymai ir mikrotubuliai paprastai atsiranda smegenų ląstelėse, tačiau žmonėms, nesergantiems Alzheimerio liga, dauguma mikrotubulių yra lygiagrečiai vienas kitam, o tau baltymai juos tvarkingai susieja.
Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis, kai lėtai silpnėja smegenų funkcija. Tai dažna liga, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje, ir jos nėra. Žmonių, sergančių Alzheimerio liga, smegenys atrodo susitraukusios, palyginti su sveikų žmonių smegenimis, o tarpai arba skilveliai smegenyse yra didesni. Smegenų nervinėse ląstelėse klasikinis Alzheimerio ligos požymis yra neurofibrilinių raiščių ir amiloidinių plokštelių arba senatvinių plokštelių buvimas. Senatvinės plokštelės susideda iš baltymų, esančių už smegenų nervinių ląstelių, rinkinio, ir nors jų yra sveikų pagyvenusių žmonių organizme, Alzheimerio liga sergančių pacientų jų yra daug daugiau.
Sveikos nervų ląstelės viduje smegenyse mikrovamzdeliai išsidėstę tiesiomis eilėmis. Jie tarnauja kaip struktūrinė ląstelės struktūra, taip pat transporto tinklas, kuriuo gali praeiti medžiagos. Tau baltymai yra dalis jungiamųjų struktūrų, kurios kartu laiko mikrovamzdelius.
Sergant Alzheimerio liga tau baltymai deformuojasi ir nebegali padėti palaikyti tvarkingo mikrotubulių išsidėstymo, todėl sutrinka transporto tinklas. Nervų ląstelės nebegali veiksmingai bendrauti, ir manoma, kad nesugebėjimas transportuoti medžiagų taip pat gali prisidėti prie jų mirties vėliau ligos metu. Neurofibrilinius raizginius galima įžvelgti ir nesergančio Alzheimerio liga žmogaus smegenyse, nes sveikiems žmonėms jų pasitaiko, tačiau daug mažiau.
Kadangi ląstelės paprastai turi veiksmingus netinkamų baltymų atsikratymo mechanizmus, nežinoma, kodėl sergant Alzheimerio liga smegenų ląstelė nepašalina deformuotų tau baltymų, esančių neurofibriliniame raizginyje. Nuolatiniai įvairių baltymų, dalyvaujančių pašalinant pažeistą tau, funkcijos tyrimai gali padėti ateityje išgydyti Alzheimerio ligą. Kol kas nėra gydymo būdų, galinčių panaikinti senatvines plokšteles ir neurofibrilinius raizginius, tačiau yra vaistų, kurie kai kuriems žmonėms gali sulėtinti ligos progresavimą.