Kas yra neurogeninis uždegimas?

Neurologinio audinio uždegimas, kurį sukelia uždegiminių mediatorių arba aferentinių neuronų išsiskyrimas, priskiriamas neurogeniniam uždegimui. Paprastai uždegimą įvairiuose kūno audiniuose sukelia organizmo imuninis atsakas į numanomą infekciją arba užsikrėtimo rizika. Atsiradęs nenormalus uždegimas apima tam tikrą audinį arba tarpusavyje susijusią audinių grupę. Uždegimą gali sukelti įvairios sveikatos būklės arba jis gali sukelti ar sujaudinti kitas sveikatos sąlygas žmogaus kūne.

Neurogeninis uždegimas yra daugelio ligų ar būsenų plitimo žmogaus organizme veiksnys arba mechanizmas. Tokios sąlygos yra astma, distonija ir net migrenos galvos skausmai. Pavyzdžiui, migreninio galvos skausmo metu trišakio nervo stimuliacija sukelia neurogeninį uždegimą, sukeliantį pacientui stiprų skausmą.

Vienas iš ryškiausių neurogeninio uždegimo simptomų yra pažeisto audinio paraudimas. Šis paraudimas gali būti lengvai matomas ant odos paviršiaus arba gali būti paslėptas, jei jis pažeidžia vidinį organą. Kitas būklės simptomas yra didelis įvairių organų jautrumas dirgikliams, tokiems kaip šviesa, slėgis, temperatūros pokyčiai ir garsus triukšmas.

Neurogeninio uždegimo gydymas paprastai apima vienos ar kelių narkotinių medžiagų vartojimą. Pavyzdžiui, Astelin® yra įvedamas per inhaliatorių, kad būtų lengviau gydyti lengvos ar sunkios astmos simptomus. Kiti vaistai, vartojami neurogeniniam uždegimui gydyti, gali būti skiriami per burną arba į veną.

Kad liga būtų tinkamai diagnozuota, pacientai, kenčiantys nuo neurogeninio uždegimo, turėtų kreiptis į gydytoją. Bendradarbiaujantys gydytojai, patvirtinę paciento būklę, gali nukreipti pacientą pas neurologą. Neurologas gali paveikti pacientą įvairiais stimuliatoriais, bandydamas nustatyti, kas sukelia uždegimą. Arba kai kurie chiropraktikai siūlo gydyti uždegimą, naudodamiesi vaistais be narkotikų.

Neurogeninio uždegimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Kai kurie mokslininkai įtaria, kad magnio trūkumas žmonėms sukelia tokią būklę, kuri buvo įrodyta laboratorijose su žiurkėmis. Remiantis tokiomis teorijomis, kasdien valgant maistą, kuriame yra daug magnio, pavyzdžiui, otų, migdolų, špinatų ir žemės riešutų sviesto, gali sumažėti uždegimo rizika. Asmuo taip pat gali vengti uždegimą sukeliančių stimuliatorių, pvz., apriboti ar nutraukti įvairių asmens higienos produktų, kuriuose yra ligą sukeliančių cheminių medžiagų, naudojimą arba apriboti laiką, praleistą lauke prastos oro kokybės dienomis.