Neuroglija yra bendras glijos ląstelių, specializuotų ląstelių, kurios apsaugo ir reguliuoja nervų ląstelių funkcionavimą smegenyse, terminas. Kai kurios iš šių ląstelių ne tik skatina elektrinį ryšį tarp nervų sinapsių, bet ir fiziškai apsaugo nervines ląsteles, jas supdamos, kad sudarytų izoliacinę barjerą. Kitos šio tipo ląstelės yra susijusios su deguonies ir kitų maistinių medžiagų tiekimu, o dar kitos atlieka vaidmenį nukreipdamos ir pašalindamos patogenus. Pavadinimas „glial“ yra paimtas iš graikų kalbos žodžio glia, kuris pažodžiui reiškia „klijai“, nurodant jų reikšmingą indėlį į centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklą.
Yra šeši skirtingi neuroglijos ląstelių tipai, iš kurių keturi yra centrinėje nervų sistemoje. Oligodendrocitai supa ir apsaugo nervines ląsteles sudarydami barjerą, žinomą kaip mielino apvalkalas. Ependiminės ląstelės yra aktyvios smegenų ir nugaros smegenyse esančių skysčių užpildytų skilvelių ertmių tinklo gleivinėje. Astrocitai reguliuoja maistinių medžiagų mainus tarp kraujagyslių ir nervinių ląstelių, o mikroglijos naikina ir naikina ląstelių patogenus bei kitas šiukšles.
Periferinėje nervų sistemoje neurolemocitai atlieka tą pačią pareigą kaip ir oligodendrocitai, sudarydami apsauginį mielino apvalkalą, supantį neuronus. Šios neuroglijos ląstelės taip pat žinomos kaip Schwann ląstelės ir gali inicijuoti nervinių aksonų ir dentritų, kurie buvo pažeisti dėl traumos ar sužalojimo, atstatymą arba ataugimą. Galiausiai, palydovinės neuroglijos ląstelės gyvena ganglioniniame audinyje, kuris apgaubia ir palaiko nervines ląsteles.
Bendrai neuroglija reguliuoja įvairius biologinius procesus, siekdama užtikrinti, kad tam tikros organizmo sąlygos išliktų subalansuotos ir pastovios, ši būsena vadinama homeostaze. Pavyzdžiui, kai kurios glijos ląstelės sutelkia dėmesį į tam tikrų vidinių sąlygų reguliavimą, kad išlaikytų tinkamą funkcionavimą reaguojant į kintančias išorines aplinkos sąlygas, tokias kaip temperatūra. Šios ląstelės taip pat padeda reguliuoti ir metabolizuoti gliukozę, insuliną ir kitus kasos fermentus. Unikali neuroglijos ląstelių savybė yra ta, kad jos sugeba dalytis ląstelėms po brandos, o dauguma nervinių ląstelių tam tikru vystymosi momentu praranda šį gebėjimą.
Nors bendras glijos ląstelių skaičius žmogaus smegenyse yra beveik lygus neuronų skaičiui, kai kuriose smegenų dalyse jų net 50 kartų viršija neuronus. Smegenų dydis taip pat lemia smegenų neuroglijos skaičių. Todėl įvairiose gyvūnų rūšyse yra skirtinga glialinių ląstelių koncentracija. Pavyzdžiui, vaisinės muselės smegenyse yra 24 procentai glijos, o žmogaus – 90 procentų, o dramblio – 97 procentus.