Neurologija yra medicinos specialybė, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas smegenų ir nervų sistemos sutrikimams. Visos ligos, susijusios su centrine, periferine ar autonomine nervų sistemomis, priskiriamos neurologiniams sutrikimams. Tai taip pat gali apimti ligas, kurios pažeidžia kraujagysles ir raumenis bei nervus. Šios specialybės gydytojas yra neurologas, o neurochirurgas – neurologinių sutrikimų gydymo chirurginėse procedūrose.
Neurologija yra ne tik su smegenimis susijusi specialybė. Be migrenos, epilepsijos ir galvos skausmų, elgesio ir pažinimo sutrikimų, smegenų vėžio ir trauminių smegenų sužalojimų, neurologiniai sutrikimai apima progresuojančias ligas, tokias kaip Huntingtono ir Lou Gehrig liga, ir demielinizuojančias ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė. Nugaros smegenų, periferinių nervų ir raumenų bei nervų ir raumenų jungčių ligos taip pat priskiriamos neurologinėms ligoms.
Kadangi nervų sistema yra tokia plati, vienas iš pagrindinių neurologinių sutrikimų diagnostikos aspektų yra sutrikimo patologijos lokalizavimas. Tai reiškia, kad reikia nustatyti, kurioje kūno vietoje atsiranda simptomai ir ar yra susijusi nervų sistema. Neurologiniai tyrimai apima kaukolės nervų ir psichinės būklės testus, taip pat tuos, kurie tiria refleksus, jutimą, koordinaciją ir jėgą.
Neurologijos išsilavinimo reikalavimai visame pasaulyje skiriasi, tačiau visiems reikia vidutiniškai dvylikos metų išsilavinimo ir klinikinio mokymo. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje kandidatai turi baigti ketverių metų bakalauro laipsnį, ketverių metų medicinos laipsnį ir ketverių metų rezidentūrą pagal savo specialybę. Baigę rezidentūrą, studentai taip pat gali pasirinkti tęsti specialų mokymą.
Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje kandidatai baigia nuo penkerių iki devynerių metų medicinos mokyklą, kol tampa namų pareigūnu ligoninėje. Po to ir baigus apžiūrą, jie gali pradėti neurologijos mokymą. Vokietijoje studentai turi baigti vienerius metus psichiatrijos kursą, kad atitiktų savo rezidencijos reikalavimus.
Tarp neurologijos ir psichiatrijos labai daug sutapimų. Kai kurios psichikos ligos priskiriamos psichikos ligoms, nors manoma, kad jos yra neurologiniai sutrikimai. Šizofrenija ir bipolinis sutrikimas yra du pavyzdžiai ligų, kurios, kaip manoma, yra neurocheminio disbalanso rezultatas, tačiau dažniausiai jas diagnozuoja ir gydo psichiatrai. Kitas sutapimo atvejis yra tai, kad daugelis neurologinių sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio, Parkinsono ir Hantingtono liga, sukelia psichikos simptomus. Šių sutrikimų turintys žmonės dažnai patiria depresiją, nuotaikos sutrikimus ir pažinimo sutrikimus, kuriuos gali gydyti psichiatras.