Neuroraumeninė blokada – tai paralyžiuojančių vaistų, veikiančių neuroraumeninę jungtį, skyrimas, palengvinantis laikiną paralyžių. Kai kurie vaistai gali turėti neuromuskulinį poveikį, įskaitant pankuronį, atrakuriumą ir galaminą. Šie vaistai turi būti skiriami klinikinėje aplinkoje, nes jie gali turėti pavojingą šalutinį poveikį, o kai kuriems pacientams jie gali turėti ilgalaikį poveikį, kurį reikia stebėti.
Istoriškai neuromuskulinė blokada pirmą kartą buvo naudojama kaip anestezijos metodas chirurgijoje. Vartodami paralyžiuojančius vaistus, chirurgai gali dirbti labai ramioje vietoje. Šiuos vaistus reikia derinti su skausmą malšinančiais ir kitais vaistais, nes žmonės vis dar gali jausti skausmą vietoje, kuri dėl neuroraumeninės blokados tapo nejudri. Šiuos vaistus paprastai skiria kvalifikuotas anesteziologas, ištyręs jų poveikį organizme ir žinantis saugumo problemas, susijusias su nervų ir raumenų blokada.
Vienas iš didžiausių saugumo problemų yra tai, kad pacientas gali nustoti kvėpuoti, tokiu atveju reikia skubiai įsikišti, kad būtų užtikrintas kvėpavimo takas ir pritvirtintas mechaninis ventiliatorius, kad pacientas kvėpuotų tol, kol vaistų poveikis išnyks. Pacientams taip pat gali pasireikšti nereguliarus širdies susitraukimų dažnis ir padidėti kraujospūdis, kurie abu gali būti pavojingi apskritai, bet ypač operacijos metu. Dėl šių priežasčių reikia atidžiai stebėti, kai naudojama neuroraumeninė blokada, ir svarbu atlikti išsamų tolesnį tyrimą, kad būtų patikrintas bet koks užsitęsęs blogas poveikis.
Šiandien ši technika taip pat naudojama intensyviosios terapijos srityje, kur kartais reikia naudoti paralyžiuojančias medžiagas, kad pacientai galėtų likti ventiliatoriuje arba spręsti kitas problemas, pavyzdžiui, kovoti su intraveninėmis linijomis. Kai kurie intensyviosios terapijos pacientai patenka į kliedesio būseną dėl pažengusių ligos procesų ir šalutinio vaistų poveikio, ir jie gali nesuvokti, ką daro. Neuroraumenines blokadas tokiais atvejais reikia naudoti atsargiai, nes ilgalaikis paralyžiuojančių vaistų vartojimas gali sukelti nuolatinį raumenų pažeidimą ir silpnumą.
Kita medicinos praktikos sritis, kurioje gali būti naudingas sukeltas paralyžius, yra medicininės procedūros, kurių metu pacientas turi būti ramus. Pacientai paprastai negali visiškai ramiai išlikti procedūrų metu, ypač jei jie serga ar yra sumišę, ir judėdami gali kelti pavojų sau arba savo slaugytojoms. Padedant anesteziologui, atliekant procedūras, kai reikalingas absoliutus ramybė, gali būti taikoma neuroraumeninė blokada.