Neuromuskulinio perdavimo procese nervai siunčia signalą raumenų skaiduloms, kad paskatintų judėjimą ir atsipalaidavimą. Tai įvyksta vietoje, žinomoje kaip neuromuskulinė jungtis, nes ji sudaro jungties tarp nervų sistemos ir raumenų skaidulų tašką. Neuroraumeninio perdavimo sutrikimai gali sukelti tokias sąlygas kaip dalinis paralyžius ir raumenų silpnumas. Taip pat galima atidėti arba sustabdyti perdavimą vaistais tokiai veiklai kaip medicininės procedūros.
Šis procesas prasideda nuo signalo, kuris keliauja per nervo ilgį, todėl nervas išskiria acetilcholiną į nervų ir raumenų jungtį. Neuromediatorius reaguoja su raumenų receptoriais ir greitai išsisklaido. Jis metabolizuojamas organizme, kad būtų galima perdirbti, kad susidarytų daugiau acetilcholino, todėl nuolat atnaujinama cheminė medžiaga. Greitas pristatymas ir apdorojimas leidžia labai tiksliai kontroliuoti, nes nervas gali greitai atsigauti ir atpalaiduoti daugiau, kad būtų palaikoma raumenų veikla, arba nustoti perduoti, jei pasiekiamas norimas tikslas.
Atliekant bet kokį judesį, neuroraumeninis perdavimas gali vykti per visą raumens ilgį ir gali apimti kelių raumenų koordinavimą su asimetriškais acetilcholino išsiskyrimais. Tai apima sąmoningus judesius, tokius kaip sprendimas atidaryti duris norint patekti į kambarį, taip pat nesąmoningus judesius, tokius kaip refleksinės reakcijos. Pavyzdžiui, kai kelias smogiamas tinkamu kampu, tai sukelia labai greitą refleksinį atsaką, kuris baigiasi neuroraumeniniu perdavimu, kad koja išmuštų.
Vienas galimas sutrikimas, susijęs su šiuo procesu, vadinamas myasthenia gravis. Tai buvo vienas iš anksčiau nustatytų ir ištirtų neuromuskulinių sutrikimų, o šio dalyko tyrimai suteikė svarbios informacijos apie tai, kaip veikia neuroraumeninis perdavimas. Tai tapo svarbu ne tik ligų gydymui, bet ir nervų ir raumenų blokadų vystymuisi. Bloke vaistai gali laikinai sustabdyti signalo perdavimą, kad sukeltų paralyžių. Paralyžiniai vaistai naudojami atliekant tokias procedūras kaip chirurgija, siekiant apsaugoti pacientų saugumą.
Kita naudinga priemonė neuromuskulinio perdavimo tyrimams buvo išmušimo tyrimų su pelėmis naudojimas. Išmušimo tyrime mokslininkai „išmuša“ tam tikrą geną, sustabdydami ekspresiją. Tai leidžia jiems sužinoti, ką veikia genas ir kaip organizmai prisitaiko, kai jis nebeveikia. Kadangi pelių fiziologija yra panaši į žmonių, kai kalbama apie neuromuskulinį perdavimą, pelių ligų tyrimas gali padėti suprasti, kaip veiksmingai gydyti žmones. Kontroliuojami genetiniai tyrimai su išmušimo tyrimais gali padėti mokslininkams tiksliai nustatyti, kurie genai ką daro.