Neuroninis apdorojimas iš pradžių reiškė smegenų veikimo būdą, tačiau šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti kompiuterio architektūrą, imituojančią tą biologinę funkciją. Kompiuteriuose neuroninis apdorojimas suteikia programinei įrangai galimybę prisitaikyti prie kintančių situacijų ir tobulinti savo funkcijas, kai atsiranda daugiau informacijos. Neuroninis apdorojimas naudojamas programinėje įrangoje, norint atlikti tokias užduotis kaip atpažinti žmogaus veidą, numatyti orą, analizuoti kalbos modelius ir išmokti naujų žaidimų strategijų.
Žmogaus smegenys susideda iš maždaug 100 milijardų neuronų. Šie neuronai yra nervinės ląstelės, kurios atskirai atlieka paprastą informacijos apdorojimo ir perdavimo funkciją. Kai nervinės ląstelės perduoda ir apdorojamos grupėse, vadinamose neuroniniu tinklu, rezultatai yra sudėtingi – pavyzdžiui, sukuriama ir saugoma atmintis, apdorojama kalba ir reaguojama į staigius judesius.
Dirbtinis nervų apdorojimas imituoja šį procesą paprastesniu lygiu. Mažas apdorojimo blokas, vadinamas neuronu arba mazgu, atlieka paprastą duomenų apdorojimo ir perdavimo užduotį. Kadangi paprasti apdorojimo įrenginiai sujungia pagrindinę informaciją per jungtis, informacija ir apdorojimas tampa sudėtingesni. Skirtingai nuo tradicinių kompiuterių procesorių, kuriems naujai informacijai įvesti reikalingas programuotojas, užprogramuoti neuroniniai procesoriai gali mokytis patys.
Pavyzdžiui, neuroninis procesorius gali patobulinti šaškes. Kaip ir žmogaus smegenys, kompiuteris išmoksta, kad tam tikri priešininko judesiai sukuria spąstus. Pagrindinis programavimas gali leisti kompiuteriui pirmą kartą pakliūti į spąstus. Tačiau kuo dažniau atsiranda tam tikri spąstai, tuo didesnį dėmesį kompiuteris skiria tiems duomenims ir pradeda atitinkamai reaguoti.
Neuronų programuotojai vis didesnį dėmesį, kurį kompiuteris skiria tam tikriems rezultatams, vadina „svoriu“. Tradicinis apdorojimas suteiktų kompiuteriui tik pagrindines žaidimo taisykles ir ribotą skaičių strategijų. Neuronų apdorojimas, rinkdamas duomenis ir daugiau dėmesio skirdamas svarbesnei informacijai, laikui bėgant išmoksta geresnes strategijas.
Neuroninio apdorojimo galia yra jo lankstumas. Smegenyse informacija pateikiama kaip elektrocheminis impulsas – nedidelis sukrėtimas arba cheminis signalas. Dirbtinio nervinio apdorojimo metu informacija pateikiama kaip skaitinė reikšmė. Ši vertė nustato, ar dirbtinis neuronas aktyvuojasi, ar lieka ramybės, taip pat nustato, kur jis siunčia signalą. Pavyzdžiui, jei tam tikras tikrintuvas perkeliamas į tam tikrą kvadratą, neuroninis tinklas nuskaito tą informaciją kaip skaitmeninius duomenis. Šie duomenys lyginami su didėjančiu informacijos kiekiu, o tai savo ruožtu sukuria veiksmą arba išvestį.