Neutrofilai yra baltieji kraujo kūneliai, kurie atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje. Neutrofilija reiškia didesnį nei įprasta neutrofilų skaičių, kurį gali sukelti infekcija, uždegimas arba lėtiniai sutrikimai, tokie kaip lėtinė mieloidinė leukemija. Neutrofilų skaičius yra vertinga priemonė, kurią gydytojai naudoja diagnozuodami įvairias sveikatos būkles kartu su kitais tyrimais.
Baltieji kraujo kūneliai arba leukocitai gaminami kaulų čiulpuose ir yra suskirstyti į keletą potipių, įskaitant neutrofilus, kurie yra polimorfonukleariniai granulocitai. Tai reiškia jų branduolį, kuris yra daugiaskiltis, ir jų citoplazmos granuliuotą pobūdį, leidžiantį lengvai atskirti po mikroskopu laboratorijoje. Neutrofilus galima suskirstyti į juostas, kurios yra naujai suformuoti neutrofilai, ir segmentuotus neutrofilus, kurie yra subrendę.
Imuninė sistema yra sudėtinga ir susideda iš daugybės procesų, skirtų apsaugoti organizmą nuo svetimkūnių, tokių kaip bakterijos. Neutrofilai dalyvauja pirmajame atsake į bet kokį priepuolį. Kai organizmas atpažįsta kažką svetimo, pavyzdžiui, bakterijas, siunčiama signalų serija ir tuo metu susirenka neutrofilai. Tada neutrofilai fagocituoja arba apgaubia svetimkūnį ir jį nužudo.
Ūminės infekcinės ligos, tokios kaip vėjaraupiai, taip pat bakterinės infekcijos ir neinfekcinės sąlygos, tokios kaip nudegimai, širdies priepuoliai ir lėtinė mieloidinė leukemija, gali sukelti neutrofiliją. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, taip pat gali padidinti neutrofilų kiekį kaip šalutinį poveikį. Nors kai kurių žmonių neutrofilų skaičius natūraliai didesnis nei kitų, paprastai reikia ištirti labai padidėjusį neutrofilų skaičių.
Yra keletas nekenksmingų lengvos neutrofilijos priežasčių, pavyzdžiui, stresas ar fizinis krūvis. Naujagimių neutrofilų kiekis paprastai būna didesnis maždaug tris dienas po gimimo. Po operacijos per tris valandas galima pastebėti reikšmingą neutrofilų padidėjimą. Cigarečių rūkymas taip pat buvo susijęs su šia būkle.
Leukemoidinę reakciją arba padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių, be kitų priežasčių, gali sukelti vaistai, infekcijos ir kraujavimas. Tai lemia poslinkį į kairę, o tai reiškia, kad yra didesnė jaunesnių neutrofilų ir neutrofilų pirmtakų ląstelių dalis. Paprasčiau tariant, tai rodo, kad organizmas bando gaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių, kad atsispirtų infekcijai ar tam tikram priepuoliui.
Neutrofilija diagnozuojama atlikus kraujo tyrimą ir mikroskopinį tyrimą. Tikrindamas būklę, gydytojas paprastai atsižvelgs į bendrą baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir suskirstymą į skirtingas baltųjų kraujo kūnelių rūšis. Tai leidžia tiksliau diagnozuoti pagrindinę neutrofilijos priežastį.