Neutrofilų granulocitai yra vienas iš granulocitų baltųjų kraujo kūnelių tipų žmogaus organizme, kuris konkrečiai veikia kaip šarvas prieš bakterijas. Jis buvo pavadintas dėl savo gebėjimo greitai sugerti neutralių dažų spalvą dažymo metu. Neutrofilai granulocitai sudaro nuo 65% iki 70% viso baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus, todėl jie yra daugiausiai baltųjų kraujo kūnelių. Kaip ir bazofilai ir eozinofilai, kurie yra granulocitų grupės neutrofilų nariai, neutrofilai turi padalintą branduolį, todėl jo yra daug. Štai kodėl jie taip pat vadinami polimorfonukleariniais neutrofilais, o visa granulocitų grupė taip pat vadinama polimorfonuklearinių ląstelių šeima.
Kartu su kitu baltųjų kraujo kūnelių tipu, vadinamu monocitais, granulocitai taip pat klasifikuojami kaip fagocitai arba ląstelės, kurios fagocitozės būdu naikina bakterijas. Fagocitozės metu medžiagas absorbuoja ląstelės. Granulocitų terminas kilęs iš to, kad šio baltojo kraujo kūnelio citoplazmoje yra daug granulių. Kaip ir kiti granulocitai, neutrofilų granulocitai turi netaisyklingos formos branduolį. Būtent kaulų čiulpuose padidėja neutrofilų granulocitų skaičius.
Bakterijos išskiria toksinus, kai tik patenka į kūną, todėl pažeidžiami audiniai ir plečiasi kraujagyslės, esančios netoli pažeistos vietos. Kai kraujas teka, neutrofilai iš karto veržiasi į vietą, praeina per kraujagysles, kad atakuotų ir sunaudotų bakterijas, ir praryja užkrėstų ląstelių gabalėlius. Tačiau per visą kovą su bakterijomis dėl bakterijų išskiriamų toksinų sunaikinama daug neutrofilų granulocitų. Dėl jų sunaikinimo jie išskiria virškinimo fermentus, kurie gali suskaidyti užkrėstas ląsteles.
Po kurio laiko užkrėstos vietos patinimas atsiranda, nes susidaro pūliai. Pūliai yra tirštas pusiau skystas kraujo, negyvų ląstelių ir fragmentų, audinių skysčių ir negyvų bei išlikusių bakterijų mišinys. Kadangi vis daugiau neutrofilų veržiasi į vietą, kad pašalintų bakterijas, neutrofilų granulocitų susidarymas pagreitėja, todėl atsiranda būklė, vadinama neutrofilija, arba padidėja neutrofilų skaičius. Dėl to ilgainiui padidėja baltųjų kraujo kūnelių skaičius, todėl atsiranda būklė, vadinama leukocitoze, kuri rodo, kad yra infekcija.
Tačiau neutrofilija atsiranda dėl kitų veiksnių, tokių kaip kortikosteroidų arba vaistų, galinčių kovoti su uždegimu, vartojimas. Tiek didelėse, tiek mažose kraujagyslėse skiriami neutrofilai. Didžiosiose kraujagyslėse esantys neutrofilai sudaro cirkuliuojantį neutrofilų telkinį, o mažose kraujagyslėse esantys neutrofilai sudaro kraštinį neutrofilų telkinį. Kortikosteroidai gali sukelti neutrofilų perkėlimą iš mažų kraujagyslių į didelius. Jie taip pat gali paskatinti kaulų čiulpus, kad išsiskirtų daugiau neutrofilų ir taip padidėtų neutrofilų granulocitų skaičius.