Neužtikrintos obligacijos yra įmonių išleistos skolos priemonės, kuriomis investuotojai suteikia kapitalą plėtrai arba didelėms išlaidoms mainais į skolos patvirtinimo pažymėjimą ir sutartinį susitarimą grąžinti pagrindinę sumą nustatytu laiku su iš anksto nustatyta palūkanų norma. Pagal apibrėžimą neužtikrintos obligacijos neturi jokio įmonės turto, pajamų šaltinių ar akcijų, kurios būtų taikomos kaip paskolų užstatas. Įsipareigojimų nevykdymo atveju neužtikrintų obligacijų turėtojai turi tokią pat padėtį kaip ir kiti neužtikrinti emitentos bendrovės kreditoriai. Tačiau daugeliu atvejų įmonės įsipareigoja investuotojams į obligacijas, kad prieš išleisdama obligacijas bendrovė savo turtu neužtikrins kitų paskolos sutarčių, dėl kurių kitu atveju obligacijų grąžinimas būtų mažesnis už garantuotų paskolų grąžinimą. Valstybės obligacijos, išleistos su šalies emitento antspaudu, yra neužtikrintos obligacijos, nes joks vyriausybės turtas ar turtas negarantuoja obligacijų grąžinimo.
Nors įmonės didina kapitalą išleisdamos ir obligacijas, ir akcijas, šios dvi investavimo formos turi ryškių skirtumų. Investuotojai, perkantys akcijas, turi bendrovės akcijų ir turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose bei balsuoti bendrovės reikalais. Obligacijų turėtojai suteikia bendrovei paskolos kapitalą kaip kreditoriai ir todėl neturi įmonės nuosavybės. Neužtikrintos obligacijos nesuteikia jokios teisės kontroliuoti išleidžiančios bendrovės reikalus. Be to, bendrovė akcininkams moka kintamos normos dividendus tik tada, kai įmonė turi pelno, o obligacijų savininkai gauna privalomus fiksuotų palūkanų grąžinimus, neatsižvelgiant į bendrovės pelną ar nuostolius.
Kai kurios neužtikrintos obligacijos tam tikromis dienomis arba per tam tikrus laikotarpius konvertuojamos į nuosavybę. Įmonės gali pasiūlyti iš dalies konvertuojamas obligacijas, kai dalis skolos laikui bėgant paverčiama akcijomis, o likusią dalį bendrovė išperka kitu būdu. Paprastai investuotojai gali pasirinkti konvertuoti visiškai konvertuojamas obligacijas, kuriose bendrovė gali išpirkti visą mokėtiną likutį bendrovės akcijomis nuo 18 iki 36 mėnesių nuo paskirstymo datos. Kai kurių įmonių obligacijų konvertavimo ypatybės leidžia emitentėms bendrovėms pasiūlyti mažesnes šių obligacijų palūkanų normas nei nekonvertuojamoms obligacijoms.
Obligacijų kupono norma arba palūkanų norma gali būti kintama arba fiksuota. Kintamos palūkanos yra susietos su vyriausybės iždo obligacijų arba banko palūkanų normomis su papildoma priemoka, kompensuojančia investuotojų riziką. Fiksuotų palūkanų obligacijos, kurios nesikeičia su banko palūkanų normomis, mokamos iš anksto nustatytais intervalais, paprastai kas šešis mėnesius. Nulinės atkarpos obligacijoms nenurodytos palūkanų normos, tačiau emitentų bendrovės investuotojams kompensuoja parduodant obligacijas su didelėmis nuolaidomis, palyginti su termino verte.