Neverčiamumas reiškia tam tikros kalbos posakius, kurių tiesiog negalima paversti kitomis kalbomis. Tai gali būti vienas žodis arba frazė, rašytinis tekstas arba žodinis posakis. Kartais kliūtis yra idioma ar metafora – kažkas, kas prasminga tik tos konkrečios kalbos ar šalies giliai įsitvirtinusios kultūrinės patirties kontekste. Kitais atvejais gali nebūti išraiškos sudedamųjų žodžių pažodinio ar žodyno vertimų. Geriausios pastangos verčiant gali būti net neproduktyvios ir gali būti linkusios supainioti pradinę prasmę.
Kalbininkai, tyrinėjantys kalbos struktūrą ir psichikos mechanizmus, paprastai neverčia aiškinti kaip „leksikos spraga“. Leksika yra kalbos žodyno rinkinys, vaizduojamas lygtimi „sąvoka = žodis“. Atotrūkis atsiranda, kai dvi kalbos, sudarytos iš atitinkamų kultūrų, neturi tam tikros bendros sąvokos. Tokiais atvejais lygiaverčių žodžių nėra. Daugelis neišverčiamų posakių yra susiję su kultūros laiko samprata, būties būsenomis ir socialiniais santykiais.
Daugumoje visų kalbų yra keletas neišverčiamų atvejų. Kalbos taip pat turi turėti tam tikras veiksmingo vertimo priemones. Yra keletas technikų. Šiurkščiausias iš jų yra prisitaikymas – plačiai išversti „bulvę“ kaip „ryžių grūdą“, remiantis tuo, kad tai yra pagrindinis dviejų kalbų maistas. Kitas paplitęs būdas yra skolinimasis, kai atsisakoma vertimo kartu ir svetimžodis priimamas kaip naujas žodynas.
Kompensacija yra dar vienas būdas išreikšti kalbos konversijos neišverčiamumą. Daugelis pasaulio kalbų turi skirtingus žodžius tam pačiam dalykui. Pavyzdys yra formalusis sie ir neformalus du vokiečių kalboje, skirtas įvardžiui „tu“. Norėdami tai kompensuoti, vertėjas arba vertėjas gali naudoti žodžius „ponas“ arba „bičiukas“, kad perteiktų skirtingą formalumo niuansą.
Vienas iš būdų susidoroti su neišverčiamumu yra kalkė. Calque bando išanalizuoti arba atskirti išraišką į jos komponentus. Lengvai prieinamas atskirų jo elementų vertimas dažnai yra brūkšneliu, kabutėse arba kitaip aiškiai nurodoma, kad vertimas yra neaiškus. Tikimasi, kad šių styginių žodžių visuma perteiks svetimą posakio sampratą. Kalkinimas dažnai neturi prasmės, bet tai gali būti pasirinktas vertimas, nes tai bandymas būti pažodinis.
Perfrazavimas yra veiksmingas būdas išreikšti tai, ko negalima išversti į kitą kalbą. Jis pakeičia žodį ar frazę vienoje kalboje visiškai nelygiu žodžiu ar fraze vertime. Lygiavertiškumas atsiranda tada, kai reikšmė yra beveik ta pati. Pavyzdžiui, anglišką mirties posakį „spardyti kibirą“ geriausia išversti į vokiečių kalbą perfrazuojant jį į savo atitikmenį „įkąsti žolę“. Šia technika ne tik bandoma sujungti leksinę spragą, bet ir užpildyti kultūrinę spragą bei rasti žmogišką bendrumą skirtingose kalbose.