Akių tyrimo metu tonometras išmatuos skysčio, esančio už ragenos, slėgį. Kad akispūdis būtų laikomas normaliu, matavimas turi būti nuo 10 iki 20 mmHg. Rodmenys gali skirtis atsižvelgiant į kūno padėtį, paros laiką ir tokius veiksnius kaip vaistai ar skysčių suvartojimas. Padidėjęs slėgis gali būti įspėjamasis problemų, ypač glaukomos, ženklas.
Akies ragena užpildyta tirštu skysčiu, vadinamu vandeniniu humoru. Šis skystis padeda išlaikyti rageną išlenktą ir išpūstą. Akis nuolat gamina naują vandeninį humorą ir nusausina seną. Skysčio slėgis matuojamas tonometru, kuris matuoja jėgos, reikalingos ragenos plotui išlyginti, kiekį. Atskiros ragenos storis gali turėti įtakos rezultatams.
Egzistuoja įvairūs akių spaudimo matavimo būdai. Kai kurie tonometrai yra susiję su tiesioginiu kontaktu su akimi, dėl kurio paprastai reikia vietinio anestetiko, ir yra laikomi patikimesniu metodu. Keletas bekontakčių metodų apima tonometrą, kuris stumia oro pūtimą į rageną ir matuoja oro jėgą, kai jis atsitrenkia. Šis stilius tinka vaikams arba žmonėms, kurie nerimauja, kad mašina paliestų akis.
Tonometras matuoja normalų akispūdį gyvsidabrio stulpelio milimetrais (Hg). Sveikas diapazonas yra nuo 10 iki 20 mmHg, o vidutinis yra apie 14-16 mmHg. Slėgio dydis gali skirtis visą dieną ir gali keistis priklausomai nuo kūno padėties. Veiksniai, kurie paprastai turi įtakos bendrai sveikatai, pavyzdžiui, mankšta, vaistai ar alkoholio vartojimas, taip pat gali turėti įtakos akispūdžiui.
Nors normalus akispūdis paprastai didėja su amžiumi, ryškus spaudimo kiekvienoje akyje padidėjimas arba skirtumas gali būti sveikatos problemų įspėjamasis ženklas. Sergant glaukoma dažnai pastebimas aukštas spaudimas, nors liga gali išsivystyti ir be jo. Akispūdis virš 21 mmHg gali pažeisti regos nervą ir sukelti aklumą. Jei glaukoma nustatoma anksti, gydytojai gali sulėtinti ligą. Tačiau kai akis yra pažeista, ją sunku atkurti. Štai kodėl svarbu reguliariai tikrintis, kad būtų galima išmatuoti normalų akispūdį ir anksti pastebėti problemas.