Pediatrai reguliariai vertina savo pacientų gyvybinius požymius, kad nustatytų, jog kažkas gali būti negerai. Vaikui senstant nuo naujagimio iki paauglystės, pasikeičia apibrėžimas, kas laikomas normaliais vaikų gyvybiniais požymiais. Daugelis gydytojų sutinka, kad kūdikio pabudimo širdies susitraukimų dažnis turėtų būti nuo 80 iki 110 dūžių per minutę, kvėpavimo dažnis turėtų būti nuo 24 iki 40 įkvėpimų per minutę, o sistolinis kraujospūdis turėtų būti 90 per maždaug 105. Gydytojai turės kiek kitokie lūkesčiai, tačiau naujagimiams ar vyresniems, mokyklinio amžiaus vaikams.
Kraujospūdis, matuojamas dešinėje vaiko rankoje priešais širdį, yra vienas iš svarbiausių vaikų gerovės rodiklių. Jauniausiems vaikams – naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams – sistolinis kraujospūdis yra beveik vienodas: atitinkamai 70 vyresnių nei 100, 87 – 105 ir 90 – 105. Šie rodikliai kinta, kai vaikai patiria didžiausią augimo šuolį: pradinio amžiaus vaikams maždaug 97 metai viršija 112, o paaugliams 112 ir 128.
Kvėpavimo dažnis paprastai matuojamas pirmiausia apžiūros metu, nes vaikas negali verkti. Nors normalus dažnis gali padidėti dėl karščiavimo ar streso, tendencija yra tokia, kad vaikams senstant reikia mažiau įkvėpti. Kūdikiai turėtų kvėpuoti nuo 30 iki 60 kartų per minutę. Iki 1 metų kūdikiai turėtų kvėpuoti 20–40 kartų per minutę, o ši tendencija tęsiasi maždaug iki pirmos klasės. Mokyklinio amžiaus vaikai paprastai kvėpuoja nuo 18 iki 30 įkvėpimų per minutę, o paaugliams ilsintis reikia vos 12–16 įkvėpimų kas minutę.
Širdies susitraukimų dažnis yra glaudžiai susijęs su kvėpavimo dažniu, taip pat didėja dėl papildomo streso ar karščiavimo. Šie vaikų gyvybiniai požymiai paprastai laikomi normaliais kūdikiams, kai pulsas atskleidžia nuo 100 iki 160 dūžių per minutę pabudimo metu arba nuo 75 iki 160 dūžių per minutę miegant. Nuo mažylio iki ikimokyklinuko maksimalus širdies susitraukimų dažnis neturi viršyti 110 dūžių per minutę, o miegant – nuo 60 iki 90 dūžių per minutę. Tačiau po brendimo širdies susitraukimų dažnis pabudus sumažėja nuo 60 iki 90 dūžių per minutę ir nuo 50 iki 90 dūžių miegant.
Gydytojams svarbūs kiti vaikų gyvybiniai požymiai, tokie kaip ūgis, svoris ir kūno temperatūra. Kartu šie rodikliai parodo, ar vaikas vystosi pagal įprastus lūkesčius ir ar gali būti kokių nors sveikatos sutrikimų. Nenormali temperatūra, kvėpavimo dažnis, širdies susitraukimų dažnis ar kraujospūdis gali paskatinti gydytoją atlikti tyrimus, kad nustatytų sutrikimo priežastį.