Notaro atlygis – tai mokestis, mokamas notarui už jo paslaugas. Notaro mokesčiai gali skirtis priklausomai nuo reikalingos paslaugos tipo ir regiono. Daugelyje regionų yra nustatytas konkretus notaro mokesčio už paslaugą dydžių tvarkaraštis, todėl gali būti protinga išsiaiškinti šiuos maksimalius mokesčius prieš tvirtinant notaro dokumentus ar teikiant kitas notaro jurisdikcijai priklausančias paslaugas.
Notaras yra pareigūnas, įgaliotas liudyti ir vykdyti tam tikras teisines funkcijas, tokias kaip testamentų ir sutarčių pasirašymas bei tam tikrų priesaikų davimas. Mokymo procesas tapti notaru labai įvairus; daugumoje Jungtinių Amerikos Valstijų stažuotojai dalyvauja tik keliose pamokose, o kitose pasaulio šalyse norint įgyti notaro pareigas, gali prireikti ilgų metų mokymo ir reikalauti vyriausybės paskyrimo į šias pareigas. Dažniausiai notarai atlyginimą moka tik iš komisinių, imdami notaro atlygį.
Kai kurie dokumentai nėra teisiškai leidžiami be notaro patvirtinimo, o tai reiškia, kad notaro paslaugos dažnai laikomos visuomenės būtinybe. Dėl šios priežasties notaro mokesčiai paprastai yra gana maži, tačiau gali skirtis priklausomai nuo taikomų minimumų. Kai kuriose srityse notaras gali atsisakyti mokesčių, tačiau kituose regionuose reikalaujama sumokėti tam tikrą mokestį už kiekvieną legalią notaro patvirtinimo paslaugą. Notarai kartais savo nuožiūra gali imti mažesnį nei nustatytas maksimalus mokestis už paslaugą. Jei paslaugą atlieka notaras, dirbantis kitas pareigas, pavyzdžiui, advokatas, kuris taip pat atlieka notaro tvirtinimą advokatų kontoroje, svarbu įsitikinti, ar mokestis mokamas darbdaviui, ar tiesiogiai advokatų kontorai. .
Didžiausių notaro mokesčių sąrašas paprastai pateikiamas regioninių teisės aktų svetainėse. Šiose svetainėse taip pat gali būti nuorodų į vietinius išteklius, kuriuose galima rasti notarų. Priklausomai nuo vietinių įstatymų, notaras gali turėti privatų biurą, dalintis erdve su kitomis su dokumentais susijusiomis įmonėmis ar net dirbti iš namų. Valstybinės įstaigos ir privačios įmonės taip pat gali samdyti notarus ilgalaikiam laikotarpiui, jei jų paslaugų nuolat reikia.
Jei notaro mokestis viršija įstatymo leidžiamą maksimalų dydį, svarbu apie tai pranešti teisėsaugai ir visoms jurisdikciją turinčioms reguliavimo institucijoms. Permokestis yra neteisėta praktika ir priemonė apgauti visuomenę, apmokestinant viršijančias leistinas ribas už tai, kas dažnai yra būtina ir būtina paslauga. Notaras, pripažintas kaltu dėl permokos, gali prireikti grąžinti permokėtus mokėjimus, jam gali būti taikomos drausminės priemonės ir uždrausta tęsti praktiką.