Nulinio baito failas yra duomenų failas kompiuterio sistemoje, standžiajame diske ar kitame saugojimo įrenginyje, kurio faktinis ilgis yra nulis baitų. Daugeliu atvejų nulinio baito failas sukuriamas dėl klaidos, pvz., pertraukto tinklo perdavimo, programinės įrangos gedimo ar netinkamai parašytos failų tvarkymo tvarkos, kuriant failą. Kitais atvejais nulinio baito failas sukuriamas tyčia, norint išsiųsti pranešimą vartotojui, peržiūrinčiam failų katalogą, rezervuoti katalogą arba failo pavadinimą automatiniams procesams valdyti arba nurodyti tiesioginę būseną ar informaciją programai. Yra techninis skirtumas tarp nulinio baitų failo, kurio failo dydis iš tikrųjų yra nulis baitų, ir failo, kuriame nėra sugeneruotų duomenų, pvz., dokumento failo be tekstinio turinio, kuriame vis tiek gali būti metaduomenų ar kitos jį sukūrusios programos informacijos. Kartais, ypač kai nulinio ilgio failas sukuriamas per klaidą, nulinio baito failą ištrinti gali būti labai sunku, nes sugadintas failas neleidžia operacinei sistemai tiesiogiai juo manipuliuoti.
Kompiuterio ar kito įrenginio failų sistemoje failai turi tam tikrus atributus, tokius kaip pavadinimas, plėtinys ir prieigos ypatybės, kuriuos palaiko operacinė sistema. Be to, faile esanti informacija yra saugoma kaip baitai ir gali būti skaičiuojama nustatant failo dydį. Daugumoje failų yra tam tikra informacija, nes failo kūrimas ne visada yra nereikšminga užduotis. Tačiau failas gali būti sukurtas operacinėje sistemoje, todėl jis turi pavadinimą ir atributus, bet jame nėra duomenų, todėl jis yra nulinio baito failas.
Informacijos kūrimas ir įrašymas į failą saugojimo įrenginyje yra procesas, kuriam reikia atlikti kelis veiksmus. Kai kuriais atvejais šis procesas gali būti nutrauktas arba nebaigtas, paliekant failą, kuriame nėra jokių duomenų. Viena iš dažniausių to priežasčių yra talpyklos kaupimas – procedūra, kurią operacinės sistemos naudoja dideliam duomenų kiekiui surinkti laisvosios kreipties atmintyje (RAM), prieš suaktyvinant fizinį saugojimo įrenginį, kad būtų galima atlikti daug laiko reikalaujančią užduotį – fiziškai koduoti ir saugoti informaciją. Duomenų talpykla ne visada automatiškai įrašoma į failą (funkcija, vadinama praplovimu), todėl failas gali būti sukurtas, o po to talpykla neišplaunama, todėl duomenys niekada nėra fiziškai įrašomi ir paliekamas tuščias failas.
Ta pati sąvoka, kaip ir talpyklos išplovimas kuriant failą, gali atsirasti, kai duomenys perduodami tinklu, pvz., atsisiunčiant failą iš interneto. Jei duomenų perkėlimas nebaigtas, informacija gali niekada nebus įrašyta į saugojimo diską, o po to bus paliktas nulinio baito failas. Kitos nulinio ilgio failo priežastys yra fizinės klaidos diske, neleidžiančios įrašyti duomenų, ir sugadinta failų paskirstymo lentelės informacija, kuri palieka nulinio ilgio artefaktus, kurie iš tikrųjų nėra failai.
Nulinio baito failas kartais gali būti sukurtas sąmoningai. Tai galima padaryti norint palikti pranešimą vartotojui naudojant failo pavadinimą, o ne saugoti informaciją viduje. Jie taip pat naudojami kaip vietos žymekliai, nurodantys, kad buvo atliktas tam tikras procesas, pvz., įdiegimas arba registracija. Nulinio ilgio failą taip pat kartais gali sukurti programa, kuri ketina įrašyti informaciją, bet tada negauna nieko, ką rašyti, palikdama tuščią failą.